Visi žino, kad užmigus prie netvarkingos krosnies ryte galima ir neatsibusti. Dėl to kaltos smalkės – bekvapės, beskonės ir niekaip kitaip neatpažįstamos dujos. Tačiau šiandien medikai sunerimę dėl jau keletą metų pastebimos tendencijos, kai smalkėmis apsinuodija šiuolaikiškai įrengtų nuosavų namų ar net daugiabučių gyventojai. Priežastis – šildymasis dujomis.

Visa šeima atsibudo iš skausmo plyštančiomis galvomis

Nuosavame name gyvenanti šeima šildosi dujų katilu. Jam jau 10 metų, tačiau tai tikrai nėra savadarbis renginys. Kilus įtarimui, kad jis genda, buvo iškviesti specialistai, kurie atliko profilaktinį taisymą. Darbą jie baigė vėlų šeštadienio vakarą.

Sekmadienio rytą tiek abu sutuoktiniai, tiek jų 26 metų dukra atsibudo iš skausmo plyštančiomis galvomis. Vyras turi padidintą kraujospūdį, tad galvos skausmą susiejo su savo negalavimu. Merginai galvą skauda dažnai, todėl ji šio skausmo, nors jis buvo didesnis nei paprastai, taip pat nesureikšmino. Tėvai nusprendė dieną praleisti gamtoje, o mergina liko namuose. Į vakarą sutuoktiniams skausmas šiek tiek atlėgo, o merginos būklė, nors ji gėrė vaistus nuo skausmo, nepasikeitė.

Pirmadienį ir vėl teko kviestis specialistus, kadangi katilas užgeso. Bandymas jį įjungti buvo nesėkmingas – jis užsikūrė, bet netrukus užgeso. Meistrams pavyko jį užkurti, tačiau antradienį visiems šeimos nariams ir vėl plyšo galvos. Taigi žmonės kreipėsi į gydytoją. Kadangi buvo sunku įtarti apsinuodijimą smalkėmis, kai gyvenama šiuolaikiškai įrengtame name, pirmiausiai jie buvo nusiųsti neurologo konsultacijai. Pastarasis, atmetęs visus neurologinius negalavimus, nusiuntė pas toksikologą – į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL). Atlikus tyrimus nustatyta, kad apsinuodyta smalkėmis.

Mama su dukra buvo gydomos ligoninėje, o tėvui smalkių poveikis buvo lengvesnis. Medikai spėja, kad taip yra todėl, kad šeštadienio dieną jis praleido ne namuose, o daugiau gamtoje. Vis dar ligoninėje gulinčios šeimos moterys atvirauja bijančios grįžti namo be smalkių detektoriaus. Tačiau gauti šį prietaisą, pasirodo, nėra paprasta: jį reikia užsakinėti ir porą savaičių laukti, kol atveš. Beje, mergina ėmė svarstyti, kad galbūt smalkės iš katilo skyrėsi jau seniai ir ją kamuojantys galvos skausmai susiję kaip tik su jomis.

Nuo dujų katilų apsinuodiję pacientai medikų nestebina jau keletą metų

Medikams tokie atvejai – ne naujiena. Būna ir taip, kad tėvai gydomi RVUL reanimacijoje, o vaikai – vaikų ligoninės reanimacijoje. Pasitaiko atvejų, kai nesuveikia net ir pakankamai naujo katilo apsauga nuo smalkių. Nors jis tokiais atvejais turėtų išsijungti, sėkmingai veikia toliau, skleisdamas į patalpą smalkes.

„Šaltuoju metų laiku kas savaitę būna bent po šeimą, kuri smalkėmis apsinuodijo nuo dujų katilo.

Mums tai ne naujiena, jau keletą metų stebime tokią tendenciją, bet žmonės to nežino. Visi įpratę kalbėti tik apie krosnies keliamus pavojus, tačiau trūksta žinių apie dujų katilus. Kai įsirengiami dujiniai katilai, skirti tiek vandens, tiek patalpų šildymui, gali būti nesandarios sistemos, išstumiančios smalkes į išorę, arba įranga ima „streikuoti“, kai pasikeičia oro sąlygos, pavyzdžiui, atšalus orams žmonės padidina šildymą, bet vamzdžiai tokiam srautui nepritaikyti ir nespėja teršalų išmesti į orą. Taigi jei sistemos nėra tvarkingos, smalkės gali kauptis namuose. Jos yra bekvapės, beskonės – niekaip jų neįtarsi. Todėl mes siūlome būti budriems ir įsirengti smalkių detektorius, ypač miegamajame, kur žmogus praleidžia visą naktį. Jie tikrai nėra labai brangūs“, - patarė RVUL Ūmių apsinuodijimų skyriaus gydytoja toksikologė Gabija Dragelytė.

Pasak medikės, kaip tik šią naktį buvo paguldyta smalkėmis apsinuodijusi šeima. Keletą dienų jie visi jautėsi blogai: atsirado bendras nuovargis, mieguistumas, skaudėjo galvą, ji svaigo, kai kurie iš jų vėmė. Gydytojai iš pradžių įtarė apsinuodijimą maistu, nes visiems buvo tie patys simptomai. Po to galvota apie virusinę infekciją, o kai ir ji buvo atmesta, šeima atsidūrė pas toksikologą. Taigi požymiai iš tiesų labai bendri, tinkantys įvairiems susirgimams. Kad dėl šių simptomų kaltos smalkės, iškart ateitų į galvą tik žinant apie dujinių katilų pavojus.

Apsinuodijimo smalkėmis požymiai

„Gydymo trukmė priklauso nuo paciento būklės. Vienam užtenka išeiti į gryną orą ir jau sveikata gerėja, kitam prireikia ir gydymo reanimacijoje. Prieš keletą mėnesių pas mus gulėjo du vyrai. Labai įdomu, kad abu patalpoje išbuvo tokį patį laiką, miegojo tokiame pačiame lygyje, abu buvo rasti labai sunkios būklės – komoje, su baisiu kvėpavimo nepakankamumu, smegenų tinimu, tačiau vienas atsigavo greitai, kitam prireikė savaitės reanimacijoje. Geriau pasisekė rūkančiam žmogui, mat jo organizmas buvo šiek tiek adaptavęsis prie smalkių poveikio. O šiaip žmonės ligoninėje praleidžia vidutiniškai 2-3 dienas.

Apsinuodijimui smalkėmis labiausiai būdingi centrinės nervų sistemos pakenkimai, koordinacijos sutrikimai, pastovus galvos skausmas, rankų pirštų tirpimas ir pan. Labai dažnai šie simptomai siejami su pervargimu, infekcija, gripu ar apsinuodijimu. Išgirdę diagnozę visi pacientai būna labai nustebę ir, žinoma, pyksta ant tų, kurie tuos katilus montavo ar pardavė. Žinome keletą atvejų, kai žmonės netgi teisiasi su jais. Kita vertus, tikrai nejuokinga – juk šeimose ir maži vaikai, ir kūdikiai“, - pasakojo G. Dragelytė.

Laimė, su mirtimis nuo dujų katilų toksikologei neteko susidurti. Tačiau tikrai būna liūdnų atvejų, kai nepavyksta išgelbėti žmogaus iš gaisro, miegojusio prie netvarkingos krosnies ar dirbusio uždarame garaže prie užvesto automobilio. „Smalkės nuodingos, nuo jų tikrai mirštama“, - įspėjo pašnekovė.

Specialistas: smalkių rizika šildantis dujomis pasklis smalkės iš tiesų yra

Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Kęstutis Buinevičius patvirtino, kad smalkės – vienas iš dujų degimo produktų, kuris tam tikrais atvejais iš tiesų gali patekti į patalpas.

„Buitinius katilus galima suskirstyti į dvi stambias grupes. Vieni yra prijungti prie kamino ir natūrali kamino trauka į išorę ištraukia degimo produktus. Kiti katilai turi oro pūtimo arba dūmų išmetimo ventiliatorių, pro kurį pašalinamos degimo medžiagos. Ir vieni, ir kiti katilai turi apsaugas, kurios, nesant traukos ir dūmams pradėjus eiti į patalpą, suveikia bei išjungia katilą. Taigi jeigu katilas tvarkingas, smalkių pavojaus tikrai nėra.

Buvo metas, kai žmonės patys persidarydavo įrenginius – į anglies katilus įstatydavo dujinį degiklį. Mažai tokių belikę, bet jie pavojingiausi, kadangi neturi apsaugų. Taip pat jei žmogus perka kokį nors seną katilą turguje arba netvarkingai jį instaliuoja, apsauga gali nesuveikti ir tikrai kils problemų. Beje, net ir rusiški katilai turėjo apsaugą nuo smalkių patekimo į patalpas, tačiau per daug metų visko galėjo nutikti. Todėl laikas nuo laiko patarčiau išsikviesti specialistus, kurie patikrintų katilą. Dar būna atvejų, kai ilgai nenaudotas katilas per šalčius pradeda veikti visu pajėgumu, atsiranda priešinga trauka – šaltis per kaminą skverbiasi į patalpą. Taip nutinka, kai namuose įjungiama papildoma ventiliacijos sistema, pavyzdžiui, gartraukis. Jis išsiurbia iš patalpos daug oro, o namas yra sandarus, todėl per kaminą pradeda eiti oras į vidų. Kartu su oru – ir degimo produktai. Aišku, tokiu atveju turėtų suveikti apsauga ir išjungti katilą, bet jeigu ji netvarkinga, į patalpą patenka smalkės“, - teigė energetikos specialistas.

Dujinės viryklės taip pat išskiria smalkes

K. Buinevičius įspėjo, kad smalkes išskiria ir netvarkingos dujinės viryklės. Norint tai išsiaiškinti, reikia patikrinti, ar aprūksta puodo dugnas. Jeigu jis švarus, tikėtina, kad viskas gerai. Jei liepsna geltona, o puodas aprūkęs – beje, tai nutinka tikrai labai greitai, tad sunku nepastebėti, tai rimtas signalas, kad kažkas negerai. Mat dujos turi sudegti iki to momento, kol pasiekia puodo dugną. Jeigu tai neįvyksta, degimas baigiasi pasiekus puodą, o nesudegę produktai išsiskiria į aplinką.

„Vis dėlto didžiausias pavojus dėl smalkių kyla turintiems krosnis ar židinius. Jei žmogus kūrenosi, o po to, taupydamas šilumą, uždarė užkaišą į kaminą, kad visos šilumos neištrauktų į lauką, tai gali būti labai pavojinga. Medžio ar akmens anglis gana ilgai dega – nors atrodo, kad liepsnos nėra, po pelenais dar gali būti daug rusenančių žarijų. Taigi reikia būti labai atsargiems, kadangi šie kieto kuro įrenginiai neturi jokių apsaugų. Dujų katilai turi elektroniką, kuri sukonstruota taip, kad sugedus apsaugai katilas neveikia. Taigi tikimybė, kad katilas suges ir smalkės pateks į vidų, nėra didelė“, - pasakojo pašnekovas.

Dujinės viryklės išskiriamas smalkių kiekis mūsų, aišku, nenumarins, bet sveikatos negalavimų sukelti taip pat gali.

Komentarai (6)