Istoriniame Rumunijos sostinės Bukarešto centre stovi kolosalūs Parlamento rūmai, vieni brangiausių ir ekstravagantiškiausių pastatų, kurie buvo pastatyti XX amžiuje.

Rūmai, laikomi didžiųjų Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceausescu ambicingo miestų plėtros plano vainiku, ir rūpesčiu piliečiais, buvo pastatyti didelėmis žmogiškosiomis ir ekonominėmis išlaidomis.

Norėdamas pastatyti Respublikos rūmus, diktatorius išlygino visą kalną ir sunaikino penktadalį istorinio Bukarešto centro. Projektas per 5 metus surijo trečdalį Rumunijos biudžeto.

Nepaisant to, kad tai iš esmės yra paniekos objektas, jis kartu yra labiausiai turistų lankomas objektas Bukarešte.

Rumunijos Parlamento rūmai yra trečias pagal dydį administracinis pastatas pasaulyje, po Pentagono JAV ir 2021 m. pastatytų Tailando Parlamento rūmų; ir sunkiausias pastatas pasaulyje – masė 4,10 mln. tonų.

Tai taip pat brangiausias administracinis pastatas pasaulyje, vertas 4 mlrd. eurų. Vien šildymo ir elektros apšvietimo sąskaita viršija 6 milijonus dolerių (5,19 mln. eurų) per metus, tiek, kiek sumoka vidutinio dydžio miestas.

Parlamento rūmų, iš pradžių vadintų „Liaudies namais“, idėja Ceausescu galvoje įsišaknijo po apsilankymo Šiaurės Korėjoje 1972 m., tuo metu valdytos Kim II Sungo.

Sužavėtas, kaip jo diktatorius perstatė Pchenjaną, Ceausescu pradėjo planuoti ištaigingiausius pasaulio rūmus, kurie atliktų visas jo socialistinės valstybės funkcijas, neskaitant to, kad būtų graži jo ir jo žmonos rezidencija.

Po pražūtingo Bukarešto žemės drebėjimo 1977 metais, Ceausescu pasinaudojo proga ir nusprendė visiškai atstatyti miestą pagal savo viziją.

Siekdamas įgyvendinti savo didžiulius planus, Ceausescu nugriovė daugumą istorinių Bukarešto rajonų, įskaitant daugiau nei dvi dešimtis bažnyčių, sinagogų ir šventyklų, daugybę gamyklų ir ligoninių bei šimtus namų. Priverstinai buvo perkelta apie 40 000 žmonių. Penktadalis (7 km²) Bukarešto centro buvo sugriauta, įskaitant kalvos nulyginimą.

Statybos prasidėjo 1984 m. Septynias dienas per savaitę ir 24 valandas per parą dirbo nuo 20 000 iki 100 000 statybininkų. Siekdamas finansuoti projektą, Ceausescu paėmė didžiulę užsienio paskolą, kurią grąžino eksportuodamas visą šalies žemės ūkio ir pramonės produkciją, o tuo tarpu Rumunijos žmonės badavo, gyvenimo lygis nukrito iki visų laikų žemiausio lygio. Pranešama, kad statybose žuvo apie 3000 žmonių.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (1)