Netikėta žinia. „Atrodo, kad jam baigiasi kuras.“ Kas nutiko (1)
Briuselis kaltina Orbaną trypiant demokratines laisves ir pažeidžiant pagrindines teises, ribojant žodžio laisvę, akademinę laisvę ir mažumų bei pabėgėlių teises.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ilgus metus kariauja su Europos Sąjunga, grasindamas vetuoti svarbius sprendimus, jei Briuselis nepriims jo reikalavimų. Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad jis liko su savo liberum veto, kaip ir Himilsbachas su savo anglų kalba. Greitai tas pats atsitiks ir su jo išsidirbinėjimais su NATO.
Vengrija – turinti 9,6 mln. piliečių – yra didžiausia šalis tarp ES ir NATO mažylių, kurios gyventojų skaičius neviršija 10 mln.
Orbanas, pasiekęs autoritarinę šalies kontrolę – keturis kartus iš eilės laimėjęs rinkimus didžiule persvara – turi ambicijų žaisti pasaulyje gerokai aukščiau nei jo lyga. Todėl jis nusprendė, kad tas būdas bus aljansas su didžiausiu ES ir NATO priešu – Rusija. Jis vis dar draugauja su Vladimiru Putinu, bet tai jam duoda mažai naudos Europoje, nes iš pradžių jie apkarpė sparnus ES, o po akimirkos tas pats nutiks ir NATO.
Romanas su V. Putinu turėjo nutrūkti po visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą prieš dvejus metus, tačiau to neatsitiko. Orbanas atvirai žaidžia Rusijos prezidento komandoje ir, pavyzdžiui, viešėdamas Pekine prieš kameras spaudžia ranką. Ji atvirai stengiasi dėl Rusijos interesų, viena vertus, bando sutrukdyti pagalbą Ukrainai, kita vertus, blokuoja NATO plėtrą.
Jis tikisi gerų sutarčių su V. Putinu dėl jo energetinių išteklių ir verta prisiminti, kad vienu iš savo ankstesnių šantažų V. Orbanas privertė ES sutikti atleisti Vengriją nuo draudimo importuoti rusišką naftą.
Jis taip pat turi ambicijų atlikti „neliberalios Europos“ lyderio vaidmenį ir, kaip jis sakė gruodį Briuselyje, tikisi, kad nacionalistams vis greičiau žygiuojant žemyne, jis „perims valdžią Briuselyje“. Kraštutiniai dešinieji tikisi, kad po birželį įvyksiančių rinkimų gerokai padidės jų mandatų skaičius Europos Parlamente.
Orbanas vienas priešinosi Ukrainos priėmimo į ES procedūros inicijavimui ir 50 mlrd. ES pagalbos skyrimą sunkumus patiriančiai šaliai. Jis norėjo, kad mainais už jo sutikimą Briuselis užmirštų – kaip tai darydavo anksčiau – jo teisinius nusikaltimus.
Abiem atvejais jam teko pasiduoti, nes po PiS pralaimėjimo spalio 15 dieną vykusiuose rinkimuose jis prarado vienintelį sąjungininką pažeidęs bendruomenės standartus. Dabar ES galėtų realiai jam grasinti nutraukti procesą, kuriuo iš Vengrijos būtų atimta teisė balsuoti visose ES institucijose.
Briuselis kaltina Orbaną trypiant demokratines laisves ir pažeidžiant pagrindines teises, ribojant žodžio laisvę, akademinę laisvę ir mažumų bei pabėgėlių teises. O ES šalys nenori, kad jų įnašai atitektų šaliai, kuri ciniškai pažeidžia teisinės valstybės principus.
Arba V. Orbanas dabar turės laikytis Briuselio nustatytų sąlygų, arba ES biudžete Vengrijai skirtos lėšos nebus skirtos.
Vienintelis kompromisas, kurį pasiekė ES lyderiai, buvo pareiškimas, kad Europos Komisija prieš Vengriją vykdys teisinės valstybės procedūras „teisingai ir objektyviai“. Tai keistas pažadas, nes teoriškai ES taip turėtų elgtis visada.
Orbanas kontroliuoja žiniasklaidą, todėl Vengrijos naujienų agentūros apie jo Briuselio taktikos nesėkmę ištrimitavo kaip sėkmę, o tai rodo, kad pagrindinis jo tikslas visą laiką buvo vadovauti nepatenkintiems europiečiams, pasirengusiems nustumti centrines partijas nuo valdžios.
Tikrasis jo tikslas yra, kaip rašė „New York Times“, vadovauti „populistų maištui prieš Europos liberalų elitą“. Tik atrodo, kad jam baigiasi kuras.
Europos Komisija ką tik pradėjo dar vieną mūšį su Vengrija – ji nori jai iškelti apkaltą dėl naujo įstatymo, kuriuo V. Orbanas nori galutinai nutildyti visą opoziciją.
Gruodžio mėn. priimtu „suvereniteto gynimo“ įstatymu sukuriamas naujas organas, nagrinėjantis politinę veiklą, vykdomą užsienio subjektų vardu arba finansuojamą jų. Pagal panašų įstatymą Rusijoje, žmonėms, kurie naudoja svetimus pinigus daryti įtaką rinkimams, gali grėsti kalėjimo bausmė.
Kodėl Orbanas visa tai daro? Nes gali. Jis turi tokią parlamento kontrolę ir tokį didelį visuomenės palaikymą, kad niekas negali jam pasipriešinti. Ir todėl jam taip lengva žaisti Briuselyje.
