Skandinavijos šalių kapitalo įmonių šiuo metu Lietuvoje – daugiau kaip 700. Jos sukūrė daugiau kaip 43 tūkst. darbo vietų ir kartu gauna milijardus eurų pajamų. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, į aukštą ir aukščiausią rizikos klases patenka 4–8 proc. bendrovių, o nuo 78 iki 81 proc. šių įmonių priklauso žemai ir vidutinei bankroto klasėms.

Lietuvoje šiuo metu veikia 706 Skandinavijos šalių kapitalo įmonės. Daugiausia yra Danijos kapitalo įmonių – 233 (33 proc.), Švedijos – 222 (31,4 proc.), toliau rikiuojasi Norvegijos kapitalo bendrovės – 151 (21,4 proc.) bei Suomijos kapitalo įmonės – 100 (14,2 proc.). Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos kapitalo įmonėmis šiame pranešime vadinamos bendrovės, kurių akcininkai yra atitinkamų šalių juridiniai ir/arba fiziniai asmenys.

Tarp šių bendrovių daugiausia (202, 28,6 proc.) veikia paslaugų sektoriuje, 150 (21,2 proc.) vykdo didmeninę arba mažmeninę prekybą, 138 (19,5 proc.) yra apdirbamosios pramonės atstovės, 64 (9 proc.) – žemės ūkio bendrovės, 57 (8 proc.) verčiasi nekilnojamojo turto operacijomis. Kitoms sritimis priklausančių bendrovių yra mažiau: 39 (5,5 proc.) – transporto įmonės, 29 (4,1 proc.) yra statybų bendrovės, 15 (2,1 proc.) vykdo finansinę veiklą, 5 tiekia elektrą, dujas arba vandenį, 4 valdo viešbučius arba restoranus, kitose srityse šių įmonių yra vienetai.

Mažiausiai rizikingos – Suomijos kapitalo įmonės

Aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 8 proc. Danijos kapitalo įmonių, 7 proc. Norvegijos kapitalo bendrovių, 3 proc. Suomijos kapitalo įmonių bei 7 proc. Švedijos kapitalo bendrovių. Nuo 78 proc. iki 81 proc. bendrovių priklauso žemai bankroto klasei.

Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti klasėms priklauso 6 proc. Danijos kapitalo įmonių, 7 proc. Norvegijos įmonių, 4 proc. Suomijos kapitalo bendrovių bei 8 proc. Švedijos kapitalo įmonių. Dauguma Skandinavijos šalių kapitalo įmonių – nuo 68 proc. iki 71 proc. – priklauso žemai vėlavimo mokėti klasei.

„Skandinavijos šalių kapitalas vienas pirmųjų pasiekė Lietuvos rinką ir sėkmingai įsitvirtino mūsų šalyje. Tai lėmė panaši geografinė padėtis, greitas susisiekimas, artimas mentalitetas, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Džiugu matyti šias įmones tarp didžiausių Lietuvos darbdavių ir daugiausia pajamų gaunančių įmonių.“

Šiuo metu 9 proc. visų Lietuvos įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms, o 16 proc. bendrovių – aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti klasėms.

Skandinavijos kapitalo įmonės – tarp didžiausių šalies darbdavių ir daugiausia uždirbančių bendrovių

Iš viso Skandinavijos šalių kapitalo įmonės mūsų šalyje yra sukūrusios daugiau kaip 43,2 tūkst. darbo vietų. Švedijos kapitalo įmonėse dirba 16578 darbuotojai, Danijos kapitalo – 12305, Norvegijos – 8951, Suomijos – 5394.

2022 m. duomenimis, daugiausia darbo vietų Lietuvoje yra sukūrusios šios bendrovės: „Rimi Lietuva“ (3224, Švedija), SEB bankas (1472, Švedija), „AQ Wiring Systems“ (1411, Švedija), „Kaj Madsen Kaunas“ (1199, Danija), „Telia Global Services Lithuania“ (940, Švedija), „Circle K Lietuva“ (935, Norvegija), „Reitan Convenience Lithuania“ (721, Norvegija), „Kitron“ (711, Norvegija), „Transcom Worldwide Vilnius“ (683, Švedija), „Actona Lithuania“ (659, Danija).

2022 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, daugiausia pajamų gavusių Lietuvos Skandinavijos kapitalo įmonių dešimtuką sudaro: „Circle K Lietuva“ (857,9 mln. Eur; Norvegija), „Scandagra“ (691,7 mln. Eur; Švedija), „Baltic Agro“ (659,5 mln. Eur; Danija), „Rimi Lietuva“ (425,9 mln. Eur; Švedija), „Tele2“ (319,4 mln. Eur; Švedija), „IKEA Industry Lietuva“ (186,7 mln. Eur; Švedija), „YIT Lietuva“ (140,6 mln. Eur; Suomija), „Kitron“ (124,8 mln. Eur; Norvegija), „ROL Lithuania” (118,4 mln. Eur; Švedija), „Kalnapilio – Tauro grupė“ (81,4 mln. Eur; Danija).

Komentarai ()