„Suimti Putiną.“ Ką daro Brazilija ()
Dokumentas pristatytas Tarptautinės teisės komisijai Ženevoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Brazilija pasisakė už imuniteto įvedimą valstybių vadovams, kurios nepasirašė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) steigiamojo dokumento – Romos statuto, praneša „Reuters“, remdamasi dokumentu, pristatančiu šalies poziciją.
Jis buvo pristatytas Tarptautinės teisės komisijai Ženevoje.
Šiais metais G20 viršūnių susitikimas vyks Rio de Žaneire. Šalies prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad į jį pakvies kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną. 2023 m. kovą TBT išdavė jo, taip pat vaikų teisių ombudsmenės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius, nes jie „tariamai atsakingi už karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų (vaikų) deportavimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų“ nuo 2022 m. vasario 24 d.
Suimti Putiną. Brazilija ratifikavo Romos statutą, o tai reiškia, kad ji turi suimti V. Putiną, jei jis atvyks į šalį. L. I. Lula da Silva, viena vertus, pareiškė, kad neleis suimti, o kita vertus, jog sprendimą dėl to priims teismas, o ne šalies vyriausybė.
Praėjusį lapkritį įvyko G20 viršūnių susitikimas, kuriame Rusijos prezidentas dalyvavo internetu.
TBT išdavus V. Putino arešto orderį, jo sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas priminė, kad Rusija nepripažįsta TBT jurisdikcijos ir bet kurį jo sprendimą laiko „nereikšmingu“ teisės požiūriu. Pats V. Putino ir M. Lvovos-Belovos suėmimo klausimo iškėlimą jis pavadino „piktinančiu ir nepriimtinu“.
Be V. Putino, teismas išdavė arešto orderius dar keliems rusams – tolimojo nuotolio aviacijos vadui Sergejui Kobilašui ir Juodosios jūros laivyno vadui Viktorui Sokolovui. Tarp jiems pateiktų kaltinimų buvo ir civilių taikinių puolimas.