„Bomba tiksi.“ Jau netrukus Rusijos ekonomika „sprogs“. Ką slepia Maskva ()
Po Rusijos pramone padėta uždelsto veikimo bomba netrukus gali nemaloniai nustebinti Rusijos ekonomiką.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bankrutuojantis Rusijos „Gazprom“ ne tik patyrė milžinišką 6,8 mlrd. dolerių nuostolį 2023 metais. Atidžiau pažvelgus į neseniai paskelbtus „Gazprom“ finansinius rodiklius, galima daryti prielaidą, kad blogiausia dar tik laukia. Bomba jau tiksi, teigia Dialog.UA.
Yra trys požymiai, rodantys, kad 2024 m. gali būti dar sunkesni nei 2023 m., rašo „Foreign Policy“ analitikai.
Pirma, „Gazprom“ gautinos sumos (pinigai, kuriuos bendrovė turi surinkti iš klientų) krenta, o tai rodo, kad bendrovės pajamų srautas senka. Antra, 2023 m. kreditiniai įsipareigojimai padidėjo apie 50 proc., o tai rodo, kad „Gazprom“ susiduria su sunkumais apmokant savo sąskaitas įvairiems tiekėjams. Galiausiai trumpalaikis skolinimasis praėjusiais metais beveik padvigubėjo, nes buvusiai dujų milžinei paremti buvo pasitelkti Rusijos valstybiniai bankai.
Nors šie skaičiai paimti iš „Gazprom“ finansinių ataskaitų anglų kalba, naujausioje bendrovės ataskaitoje rusų kalba yra dar du netikėtumai. Abu jir rodo, kad nuo metų pradžios bendrovės padėtis dar labiau pablogėjo.
Pirma, 2024 m. pirmųjų trijų mėnesių trumpalaikių paskolų, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo maždaug dvigubai. Jei Rusijos valstybiniai bankai ir toliau dengs „Gazprom“ nuostolius, finansų sektorius netrukus gali turėti problemų. Kyla keblus klausimas: mažėjant Nacionalinio turto fondo rezervams ir uždarius Maskvai prieigą prie tarptautinių kapitalo rinkų, kas apmokės gelbėjimo sąskaitas?
Antra, „Gazprom“ nuostoliai pirmąjį 2024 m. ketvirtį buvo beveik 5 kartus didesni nei per tą patį 2023 m. laikotarpį, o tai rodo, kad šiais metais bendrovė gali patirti dar didesnių nuostolių nei 2023 m.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenys patvirtina Kremliaus apsiskaičiavimo mastą: iki 2030 m. Rusijos dalis pasauliniame dujų eksporte sumažės iki 15 proc. – nuo 30 proc. iki visiško konflikto su Ukraina pradžios.
Tai tikriausiai buvo galima numatyti.
Sunku suvokti, kaip dujų eksportuotoja, sukurta Europos klientams aptarnauti ir besiremianti vakarietiškomis technologijomis, gali klestėti po to, kai nesugeba aptarnauti savo pagrindinio kliento ir visiems kitiems potencialiems pirkėjams, įskaitant Kiniją, signalizuoja, kad yra nepatikima tiekėja. Įmonių imperijos paprastai kyla ir žlunga, ir panašu, kad „Gazprom“ nebus išimtis.
