„Automobilis lėkė visu greičiu...“ Švedijai šokas (Foto) ()
Politinių nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti Europoje pasitaiko retai.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trečiadienį (gegužės 15 d.) buvo pasikėsinta į Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico. 71 metų šaulys į premjerą paleido kelis šūvius. Naujausiais duomenimis, premjeras atsigauna po gyvybei pavojingų sužalojimų.
Policija nepatvirtino poelgio motyvo, tačiau Slovakijos vyriausybė mano, kad šaulys turėjo politinį motyvą.
Fico atvejis yra naujas tamsus XXI amžiaus Europos politinio smurto istorijos momentas, nors žmogžudystės ir jų bandymai nužudyti Europoje palyginti reti.
Prieš Fico šį tūkstantmetį Europoje buvo bandoma nužudyti šešis politinius lyderius. Sėkmingos buvo dvi žmogžudystės.
Sėkminga žmogžudystė
Vienintelis sėkmingas valstybės vadovo nužudymas nuo 2000 metų, įvyko Serbijoje 2003 m. kovą.
Šalies provakarietiškas ministras pirmininkas Zoranas Đinđićius buvo pakeliui susitikti su Švedijos užsienio reikalų ministre Anna Lindh, kai jis buvo pašautas nuo pastato stogo.
Đinđićius buvo skubiai nugabentas į ligoninę, kur po valandos mirė. Šaulys prisipažino, kad jo tikslas buvo sugrąžinti į valdžią Slobodano Miloševičiaus sąjungininkus. Už šį nusikaltimą jis buvo nuteistas kalėti 40 metų.
Đinđićius vadovavo sukilimui, kuris nuvertė Miloševičių. Miloševičius vėliau tapo pirmuoju valstybės vadovu, kuriam Hagos tribunole buvo pateikti kaltinimai už karo nusikaltimus.
Šokiruota Švedija
1986 m. vasario 28 d. buvo nužudytas Švedijos ministras pirmininkas Olofas Palmė. Šis nužudymas nepaprastai stipriai sukrėtė visą šalį. Bet košmaras pasikartojo.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Anna Lindh 2003 m. rugsėjo 10 d. buvo sužalota universalinėje parduotuvėje Stokholme. Kitą rytą ji mirė nuo sužalojimų. Visa šalis vėl patyrė 1986-ųjų šoką.
Lindh buvo populiari politikė, todėl nebuvo tikima, kad galima rasti politinį žmogžudystės motyvą. Kai po beveik dviejų savaičių pagaliau buvo sučiuptas Serbijoje gimęs žudikas, jis sakė jaučiantis neapykantą politikams.
Švedijos Aukščiausiasis Teismas nuteisė Lindh žudiką kalėti iki gyvos galvos. Jis prašė būti perkeltas į kalėjimą Serbijoje, tačiau prašymai buvo atmesti.
Kiti bandymai nužudyti
Žymiausi iš nesėkmingų pasikėsinimų nužudyti buvo prieš Prancūzijos prezidentą Jacques'ą Chiracą, Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį ir JAV prezidentą George'ą W. Bushą, taip pat prieš Nyderlandų karališkąją šeimą.
Į Chiracą buvo pasikėsinta 2002 metais per paradą, surengtą per Prancūzijos nacionalinę dieną – Bastilijos šturmo metines (liepos 14 d.). Policijos duomenimis, 25 metų šaulys paleido du šūvius į Chiraco kortežą, tačiau jis nepataikė.
Saakašvilis ir Bushas 2005 metų gegužę stovėjo ant tribūnos Sakartvelo sostinėje Tbilisyje, kai į juos buvo mesta rankinė granata. Ji nesprogo, bet ją metęs vyras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Už terorizmą ir išdavystę nuteistas vyras savo poelgį pateisino tuo, kad Saakašvilio laikais Sakartvelas neva tapo JAV marionete.
Situacija buvo potencialiai pavojinga gyvybei, nes, pasak FTB, rankinė granata galėjo sprogti. Tik sprogdiklio gedimas išgelbėjo prezidentus.
2009 m. olandas savo automobiliu dideliu greičiu lėkė link automobilio, kuriame buvo Nyderlandų karalienė Beatričė, sosto įpėdinis princas Willemas-Alexanderis (dabartinis karalius) ir kiti karališkosios šeimos nariai. Šis įvykis itin plačiai nuskambėjo pasaulyje, nes įvyko daugybės liudininkų akivaizdoje – per karalienės gimtadienio garbei surengtą paradą.
Karališkoji šeima per incidentą nenukentėjo, tačiau žuvo šeši žiūrovai, kai vyras savo automobiliu juos pervažiavo. Išpuolio vykdytojo automobilis rėžėsi į sieną, jis žuvo, todėl motyvas liko neaiškus.
The 2009 attack on the Dutch royal family occurred #OTD 30 April at Apeldoorn, Netherlands, when a man drove his car at high speed into a parade which included Queen Beatrix, Prince (now King) Willem-Alexander and other members of the royal family. The occasion of the attack was… pic.twitter.com/GwyhLQxKAg
— 𝕆𝕟 𝕥𝕙𝕚𝕤 𝕕𝕒𝕪 𝕚𝕟 𝕙𝕚𝕤𝕥𝕠𝕣𝕪 (@changnoi2018) April 30, 2023
Be to, 2001 m. Ispanijos ministras pirmininkas José Maria Aznaras taip pat išgyveno pasikėsinimą, kai į jo gyvybę kėsinosi baskų separatistų organizacija ETA. ETA bandė numušti Aznarą skraidinusį lėktuvą, tačiau raketos paleidimas nepavyko.
2005 m. Kosovo prezidentas Ibrahimas Rugova išgyveno bombos išpuolį. Sostinėje Prištinoje prie jo automobilio sprogo bomba, tačiau sprogimas tik apgadino automobilį. Rugova per incidentą nenukentėjo. Jis mirė 2006 m. sausį nuo vėžio.