„Teherano skerdikas“. Iki 30 000 žmonių. Kas žinoma apie žuvusį Irano prezidentą Raisi ()
Kas buvo Irano prezidentas Ebrahimas Raisi, žuvęs sraigtasparnio katastrofoje?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Raisi Irano prezidento pareigas ėjo nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. Jis buvo itin konservatyvaus sparno atstovas Irano politikoje, palaikė dar didesnį visuomenės islamizavimą, moterų teisių apribojimus ir interneto kontrolę.
Jis taip pat buvo laikomas vienu iš pagrindinių pretendentų pakeisti dvasinį ir aukščiausią Irano vadovą ajatolą Ali Chamenei, valdantį nuo 1989 m. Irane Raisi populiariai buvo vadinamas „Teherano skerdiku".
Būsimasis Irano prezidentas Ebrahimas Raisi gimė 1960 metų gruodžio 14 dieną dvasininko šeimoje ir anksti neteko tėvo. Motahari universitete įgijo teisės daktaro laipsnį.
Būdamas 19 metų jis aktyviai dalyvavo 1978–1979 metų islamo revoliucijoje ir pasisakė už šalies ir visuomenės gyvenimo būdo grįžimą prie „šiitų islamo normų“.
Raisi anksčiau dirbo Hamadano prokuroru, Teherano prokuroru ir Irano generaliniu prokuroru.
|
Kiekvienoje iš šių pareigų jis dalyvavo masinėse represijose prieš ajatolos režimo priešininkus. Raisi skyrė mirties nuosprendžius, asmeniškai dalyvavo kankinimuose ir prižiūrėjo politinių disidentų egzekucijas.
Raisi buvo vienas iš keturių vyrų, dalyvavusių masinėse Irano politinių kalinių egzekucijose 1988 m. Tada per penkis mėnesius tūkstančiams kalinių visoje šalyje be teismo buvo įvykdytos mirties bausmės. Daugelis nužudytųjų buvo kankinami ir žiauriai išnaudoti.
Mirties bausmė įvykdyta nuo 2 800 iki 30 000 žmonių. Dažniausiai tai buvo politiniai ajatolos valdančiojo režimo priešininkai – komunistai, monarchistai, modžahedai ir kt. Egzekucijos buvo vykdomos visą parą, buvo atvejų, kai žmonės buvo kariami ant kėlimo kranų.
Už tai būsimasis Irano prezidentas buvo pramintas „Teherano skerdiku“.
2017 metais jis kandidatavo į Irano prezidento postą, bet pralaimėjo Hassanui Rouhani. Tačiau jau kituose prezidento rinkimuose 2021 metais Raisi laimėjo. Tada jis surinko 62 % balsų, o rinkėjų aktyvumas tais metais buvo mažiausias per visą Islamo Respublikos istoriją. Tais pačiais metais Raisi pateko į „Time“ sudarytą 100 įtakingiausių pasaulio žmonių reitingą.
Irano prezidentas priklausė itin konservatyviam politiniam sparnui. 2009 metais jis sankcionavo griežtas priemones, nukreiptas prieš antivyriausybinį „žaliųjų“ judėjimą ir protestus, kilusius po prezidento rinkimų. Raisi taip pat palaikė islamišką lyčių segregaciją, kuri taikoma Irane, ir pasisakė už šalies aukštųjų mokyklų islamizaciją.
JT apkaltino Raisį nusikaltimais žmoniškumui. Jam tapus prezidentu, Irane suaktyvėjo protestai, kurie žiauriai malšinami. Užsienio politikoje Teheranas pradėjo pažeidinėti branduolinį susitarimą ir plėsti savo įtaką Irake, Jemene, Libane, Sirijoje ir Palestinos teritorijose, taip pat 2024 metais užpuolė Izraelį.
Ebrahimas Raisi buvo vienas griežčiausių Irano griežtosios linijos šalininkų, fanatikas ir visiškai tikėjo Irano revoliucija bei jos misija.
Ibrahimas Raisi taip pat buvo griežtos linijos šalininkas santykiuose su Vakarais, palaikė Vakarų kultūros cenzūrą. Jis manė, kad ES ir JAV sankcijos yra naudingos šaliai ir laikė jas ekonomikos plėtros galimybe. Tačiau jis neprieštaravo 2018 metais pasibaigusio Irano branduolinio susitarimo atnaujinimui.
Ebrahimas Raisi būdamas Irano prezidentu kelis kartus lankėsi Rusijoje, taip pat ir prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Rusija perka ginklus iš Irano, ypač „Šahed“ dronus, naudojamus masinėms atakoms prieš Ukrainos miestus.
