„Rėžėsi į kalną, niekas net nepastebėjo...“ Ekspertas skelbia, kaip sudužo Irano prezidento sraigtasparnis (Žemėlapis) ()
Irano prezidentas Ebrahimas Raisi žuvo skrisdamas į Tebrizą. Jis skrido virš Arasbarano kalnų, kurių aukštis siekia beveik 3000 metrų.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gegužės 19 d. popietę sudužo sraigtasparnis, kuriuo skrido Irano prezidentas Ebrahimas Raisi. Prezidento sraigtasparnis galėjo atsitrenkti į kalną. Tai teigia BILD ekspertas Julianas Röpke.
Jis pažymėjo, kad Irano prezidentas skrido 1994 m. gamybos sraigtasparniu „Bell 212“. Šis sraigtasparnis nėra skirtas skraidyti sunkiomis oro sąlygomis, nes jame sumontuotas tik nedidelis GPS navigacijos įrenginys.
Sraigtasparnio sudužimo vieta (raudona). Geltona linija – sraigtasparnio maršrutas. Choda-Afarin – užtvanka, kurią Irano prezidentas atidarė kartu su Azerbaidžano prezidentu. Tabris – Tebrizas, į kurį skrido Irano prezidentas.
Irano prezidentas į Tebrizą skrido per Arasbarano kalnus, kurių aukštis siekia beveik 3000 metrų. Gegužės 19 dieną kalnuose vyravo tirštas rūkas, todėl orientuotis buvo praktiškai neįmanoma. Todėl, pasak Röpke, sraigtasparnis rėžėsi į vieną iš kalnų. Be to, anot jo, visas skrydis buvo „savižudiškas“.
„Sraigtasparnis bandė skristi per slėnius. Tačiau vienoje iš paskutinių kalnų perėjų, prieš vėl nusileisdamas į slėnį, 2250 metrų aukštyje rėžėsi į kalną. Priekyje ir gale skrido kiti du sraigtasparniai, jie buvo sovietiniai Mi-17“, – sakė Julianas Röpke.
Jis pridūrė, kad oro sąlygos buvo tokios prastos, kad abu sraigtasparniai nepastebėjo, kada vienas iš jų rėžėsi į kalną.
„Jie tai suprato tik atvykę į Tebrizą“, – pridūrė Röpke.
