„61 % neturi pinigų.“ Rusijoje gali prasidėti badas. „Trečdalis žemiau pragyvenimo ribos“ ()
Per metus „nacionalinės“ pragyvenimo išlaidos išaugo 17 %.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Valdininkų ir gyventojų nuomonės apie tai, kiek pinigų reikia žmonėms pragyventi, labai skiriasi. Pragyvenimo išlaidos pagal „Rosstat“ yra pusė pajamų, kurias rusai laiko būtinomis sau, ir maždaug keturis kartus mažesnės nei reikia „normaliam“ gyvenimui.
32,6 tūkst. rublių (320 eurų) vienam asmeniui per mėnesį pajamas rusai laiko „pragyvenimu“, parodė „Levados centro“ atlikta apklausa. Oficiali pragyvenimo kaina daugiau nei perpus mažesnė – 15,5 tūkst. (150 eurų). Per metus „nacionalinės“ pragyvenimo išlaidos išaugo 17 % - 2,3 karto greičiau nei oficiali suma, indeksuojama pagal infliaciją (pernai buvo 14,4 tūkst. rublių (144 eurai).
Rusai ir valdininkai skirtingai supranta pragyvenimą. Žmonėms tai yra pajamos, kurių, jų manymu, reikia norint pasiekti pagrįstą gyvenimo lygį. Pareigūnams tai yra minimalios pajamos, kurių žmogui reikia būtiniesiems poreikiams tenkinti. Rusai „skurdžiomis“ laiko šeimas, kurių pajamos gerokai mažesnės nei pragyvenimo lygis: vienam žmogui per mėnesį tenka 18,4 tūkst. (184 eurai). „Turtingose“ šeimose, jų nuomone, vidutinės pajamos prasideda nuo 223,1 tūkst. (2230 eurų).
Apskritai žmonės mano, kad jų pajamos yra itin mažos. Fondo „Visuomenės nuomonė“, kuriuo naudojasi Centrinis bankas, apklausoje 61 proc. respondentų pripažino, kad neturi pakankamai pinigų maistui (6 proc.), drabužiams ir avalynei (26 proc.) ar stambiai buitinei technikai nusipirkti (35 proc.). „Normaliam“ gyvenimui rusams vis dar reikia beveik dvigubai daugiau kaip minimumas, rodo „Levados centro“ apklausa: vienam šeimos nariui vidutiniškai 56,8 tūkst. (568 eurų). „Rosstat“ duomenimis, tai yra maždaug 10 % daugiau nei grynųjų pinigų pajamos vienam gyventojui pirmąjį ketvirtį. Todėl tik 32 % savo pajamas įvertino aukščiau nei laiko pragyvenimo lygiu.
Pastaraisiais metais tokių žmonių dalis auga, tačiau šiemet vėl sumažėjo. „Levados centro“ ekspertų teigimu, augimą 2021–2023 m. galima paaiškinti namų ūkių pajamų didėjimu, todėl daugėja savo pajamomis patenkintų respondentų dalis, o mažėjimą šiemet lėmė infliacija: „Nepaisant spartaus pajamų augimo 2024 m. rusai, kaip patvirtino ne tik atrankinės apklausos, bet net ir „Rosstat“ duomenimis, nematome respondentų, kurių pajamos viršija jų subjektyvius įvertinimus, dalies padidėjimą. Matyt, atlyginimų augimą didžiąja dalimi mažina infliacija“.
Gyventojų pajamos – ne tik atlyginimai. Šiuo atžvilgiu „TsMAKP“ vadovas Dmitrijus Belousovas atkreipė dėmesį į dar vieną problemą: „Indeksuojame socialines pašalpas ir išmokas pagal vidutinę metinę infliaciją, tačiau skurstančiųjų kainų indeksas nuo jos labai skiriasi – ir jis paprastai auga greičiau nei vidutinis“.
Tačiau atotrūkis tarp to, ką žmonės laiko „normaliomis“ pajamomis, ir tų, kurias jie gauna, mažėja jau 25 metus, su pertrūkiais krizių metu. Nuo keturių 1999 m. jis sumažėjo iki dviejų kartų.
