„Liko tik vienas mėnuo.“ Netikėti įvykiai. Kas bus toliau ()
Karas daro didelę žalą Ukrainos ekonomikai. Šalies BVP ketvirtadaliu mažesnis nei buvo prieš Rusijos invaziją, Ukrainos nacionaliniame banke senka užsienio valiutos atsargos, o Rusijos atakos prieš infrastruktūrą pablogino ekonomikos augimo prognozes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„The Economist“ rašo, kad Ukraina greitai susidurs su finansine krize. Dvejiems metams šalies kreditoriai sutiko sustabdyti skolos grąžinimą. Atidėjimas siekia 15 % BVP per metus – šios išlaidos būtų antros pagal dydį po gynybos. Tačiau moratoriumas baigiasi rugpjūčio 1 d.
Ukraina turi mėnesį laiko išvengti įsipareigojimų nevykdymo. Tarptauninis valiutos fondas (TVF) bando priversti Ukrainą susitarti dėl skolų mažinimo, tačiau per likusį laiką sandoris mažai tikėtinas. Jei Ukraina nevykdys įsipareigojimų, tai rodytų nerimą keliantį privačių investuotojų nepasitikėjimą Vakarų įsipareigojimais. Ilgainiui tai gali reikšti nelaimę šalies atsigavimui.
Karo metu šalys vykdo restruktūrizavimą, siekiant užtikrinti prieigą prie finansų rinkų. Greitas restruktūrizavimas trunka mėnesius, sudėtingas – metus ir daugiau. Tačiau nuo karo pradžios Ukraina buvo uždaryta kapitalo rinkoms, o tai reiškia, kad procedūroms trūksta skubos.
Ukrainai labai reikia fiskalinės erdvės. Metų pabaigoje jos skolos ir BVP santykis pasieks 94 proc. – tai aukštas rodiklis, kai kalbama apie ekonomiką, kurios finansų istorija ir dydis yra sudėtingas.
Sąjungininkų teikiama pagalba yra ginklai, technika ir tikslinės lėšos, o ne grynieji pinigai. Tik 8 milijardai dolerių iš pastarojo JAV paketo atiteks Ukrainos vyriausybei, o tai atitinka kiek daugiau nei ketvirtadalį Ukrainos metinių išlaidų socialinėms išmokoms, ir tai taip pat yra paskolos forma.
ES planuoja pasiūlyti šiek tiek daugiau, bet vis tiek tik 38 milijardus dolerių per trejus metus.
Nors suma, kurią Ukraina nori gauti, yra gana kukli – 12 milijardų dolerių 2024–2027 m. – šalis neturi laisvų pinigų jai padengti, jei pagalba nebus suteikta.
TVF teigimu, su tokiu radikaliu restruktūrizavimu, kokį pasiūlė Ukraina, šalis galės tik suvesti galą su galu. Savo ruožtu obligacijų savininkai abejoja, ar TVF gali būti toks pasitikintis, ypač dėl to, kad jo analizė yra pasenusi.
Be susitarimo Ukraina turi dvi galimybes. Viena iš jų – susitarti pratęsti moratoriumą, kaip jau buvo padaryta su oficialiais kreditoriais, kurie atsisako įmokų iki 2027 m. Kitas variantas yra numatytasis. Tai gali atrodyti radikalu, tačiau iš tikrųjų šie scenarijai mažai skiriasi. Bet kokiu atveju, Ukrainos mokėjimai nebus atnaujinti.
Privačių investuotojų santūrumas atspindi ne tik Ukrainos finansines perspektyvas. Įprasto restruktūrizavimo metu kreditoriai stato už šalies ekonomines perspektyvas. Suteikus paskolą skolininkui, kuris kariauja, taip pat daroma prielaida, kad jis laimės. Daug kas priklauso nuo Vakarų paramos laipsnio.
Obligacijų savininkai taip pat skeptiškai vertina ilgalaikius Ukrainos atkūrimo planus, jei ji laimėtų. Nors sąjungininkai ir TVF ginčijasi, kad restruktūrizavimas dabar leis Ukrainai grįžti į finansų rinkas pasibaigus karui ir sąjungininkėms grąžinti skolas, investuotojai nėra įsitikinę, kad tokia diena kada nors ateis.
Greičiau, anot jų, restruktūrizavimas bus pirmasis iš daugelio Ukrainos sąjungininkų bandymų perkelti finansinę karo naštą ir atstatymo išlaidas privačiam sektoriui.
