„Iš karto prasidėjo staigus kritimas.“ Galingas smūgis rusų ekonomikai. „Jie pasiekė aklavietę“ ()
Eksportas geležinkeliu sumažėjo 14 proc.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kitai svarbiai Rusijos žaliavų pramonės šakai, stiprėjant Amerikos sankcijoms ir masiškai blokuojant bankų mokėjimus, kyla problemų dėl pardavimų užsienyje. Taigi, po anglies įmonių, kurios sausį-birželį prarado 17% eksporto (pagal „Kpler“ vertinimus), Rusijos metalurgai susidūrė su staigiu siuntų kiekio į užsienio rinkas kritimu.
Tai teigiama neviešoje Rusijos geležinkelių statistikoje, skelbia „The Moscow Times“.
Kaip pranešama, pirmąjį pusmetį metalų eksportas geležinkeliu sumažėjo 14 proc. Palyginti su praėjusių metų sausio-birželio mėn., Rusijos metalurgai prarado daugiau nei 2 mln. t. eksporto, kurio bendras kiekis sumažėjo iki 13,1 mln. tonų.
Didžiausius nuostolius patyrė didžiausia Rusijos plieninių vamzdžių gamintoja TMK. Pervouralsko mieste esančios įmonės eksportas sumažėjo 21%, o Čeliabinsko vamzdžių valcavimo gamyklos ir Volgos vamzdžių gamyklos eksportas krito daugiau nei dvigubai (atitinkamai 57% ir 58%). Milijardieriaus Aleksejaus Mordašovo „Severstal“ eksportas sumažėjo 24 proc., „Mechel“ – 23 proc., „Evraz“ gamyklos – 7-20 proc.
Praėjusiais metais, Federalinės muitinės tarnybos duomenimis, metalų pardavimas užsienyje atnešė Rusijai 60 mlrd. dolerių, arba septintąją dalį visų eksporto pajamų, kurias Rusijos Federacijos centrinis bankas įvertino 423 mlrd. JAV dolerių – 130 mlrd. mažiau nei 2022 metais.
Šiais metais vyriausybė prognozavo eksporto padidėjimą iki 471 mlrd. USD, tačiau balandį gerokai sumažino sąmatą (iki 428 mlrd. USD), kai Rusijos įmonės susidūrė su mokėjimų problemomis, o bandymai derėtis su „draugiškų“ šalių bankais atvedė į aklavietę.
Dėl bankų problemų mažiausiai dvi didžiosios Rusijos plieno įmonės pradėjo bandyti atlikti mokėjimus kriptovaliutomis, gegužę „Bloomberg“ sakė su situacija susipažinę šaltiniai. Jų duomenimis, šiems tikslams naudojamos USDT, o Kinija tapo pagrindine kriptovaliutų sąskaitų kryptimi.
Kaip pranešama, JAV iždo departamentas birželio 12 dieną į sankcijų sąrašą įtraukė daugiau nei 100 Rusijos įmonių, susijusių su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu.
JAV taip pat įvedė sankcijas „Maskvos biržai“, ji nustojo prekiauti doleriais ir eurais. Dėl išaugusios paklausos Maskvos bankų skyriuose pritrūko grynųjų pinigų.
Taip pat sankcijos buvo taikomos Rusijos Federacijos centrinio banko „Nacionaliniam kliringo centrui“, „Nacionaliniam atsiskaitymų depozitoriumui“, draudimo bendrovei „Sogaz“, valstybinei „Rusijos nacionalinei perdraudimo bendrovei“.
