Zalužnas sako „ne“ (Video) ()
Beveik nedavė interviu ir spaudos konferencijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rugpjūčio pabaigoje Ukrainoje buvo pristatyta pirmoji knyga apie buvusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną „Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos“. Jos autorė Liudmyla Dolhonovska, buvusi generolo strateginės komunikacijos patarėja, davė interviu UP.
Valerijus Zalužnas, kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, beveik nedavė interviu ir spaudos konferencijų, nes neturėjo tam laiko dėl valstybės paslapčių ir prezidentūros „pavydo“.
Kodėl slėpėsi nuo žiniasklaidos? V.Zalužno biografijoje minima, kad generolas net dvejus metus vengė žurnalistų: atsisakė filmuotis „Netflix“ laidose, nepriėmė interviu pasiūlymų iš CNN ir kitų įtakingų žiniasklaidos priemonių. Dolhonovska tokio elgesio priežastimi įvardijo generolo norą „išvengti įtampos santykiuose su prezidentu“. „Ukrainska pravda“ pastebėjo, kad iš esmės tai patvirtina jų anksčiau atliktą tyrimą apie užsitęsusį V.Zelenskio ir V.Zalužno konfliktą, apie kurį jie rašė dar 2022 m. balandį ir kurio „daugelis nenorėjo pripažinti“.
|
Prezidentūra fiksavo reitingus, stebėjo žiniasklaidą ir stengėsi laikyti pirštą ant pulso ir užkirsti kelią politinių konkurentų atsiradimui. „Kai kariuomenė išgelbėjo Kyjivą ir stabilizavo fronto liniją, politikai pasijuto kaip generolai ir ėmė kištis į operacijų planavimą, reikalaudami greitų pergalių. Pasakyti tai viešai reikštų pasirašyti įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Melas V.Zalužnui nebuvo išeitis. Vienintelė išeitis – tylėti“, – knygoje dėstė buvusi Generalinio štabo strateginės komunikacijos patarėja.
Pasak jos, buvo ir dar viena priežastis, dėl kurios generolas pasirinko tylą – prezidento aplinkos pavydas dėl jo populiarumo.
Tam, kad išvengtų tolesnių pretenzijų dėl „pernelyg didelio“ viešumo ir įtampos santykiuose su V.Zelenskiu, į kiekvieną žurnalisto prašymą duoti interviu V.Zalužnas mieliau atsakydavo „ne“.
