„Niekada neneigė.“ Zalužno pergalė prieš prezidentą ()
Zalužno figūra šioje temoje užima toli gražu ne paskutinę vietą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Leidyklos „Vyvat“ išleista knyga „Geležinis generolas. Žmoniškumo pamokos“ apie buvusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną daugelio laikoma vadinamosios vaizdinės literatūros pavyzdžiu. Tačiau Ukrainos valstybės aparatui tai tapo priežastimi grįžti prie diskusijos apie pasitraukusio generolo politines perspektyvas.
Zalužno ateities klausimas parašytas knygoje. Ten galima rasti tam tikrų užuominų, o pats jos išleidimo faktas yra iškalbingas. Juolab kad knygoje aiškiai priešinamasi Zelenskio vadovaujamai politinei šalies vadovybei.
Tai vienas iš įrodymų, kad Zalužnas, nepaisant „tremties Londone“, išlieka vidaus politikos veiksniu. Ir nors jis pats niekada nekalbėjo apie savo politines ambicijas, niekada jų neneigė.
|
Pasak leidinio „Strana“ šaltinių politiniuose sluoksniuose ir tarp sociologų, uždaros apklausos vis dar suteikia Zalužnui pergalę prieš dabartinį prezidentą antrajame ture ir pirmąją vietą (su didele persvara) savo partijai parlamento rinkimuose.
Atitinkamai, Zelenskio ir Bankovos (gatvė, kurioje įsikūręs Ukrainos prezidento biuras – red.) užduotis yra padaryti viską, kad Zalužnas arba nedalyvautų rinkimuose (kai jie bus paskirti), arba patektų į Zelenskio bloko sąrašą.
Tačiau šios užduoties sprendimą apsunkina tai, kad į Vakarų struktūras susitelkę aktyvistai, žiniasklaida ir politikai nusitaikė į Zalužną, laikomą alternatyva „neteisingajam, korumpuotam“ Zelenskiui ir aktyviai propaguoja šį naratyvą Vakaruose. Pagrindinė jo reikšmė – „Zelenskis, geras žmogus, ištvėrė sunkiausią karo laikotarpį, tapo pasipriešinimo agresijai simboliu. Bet tam, kad Ukraina būtų įtraukta į Europos Sąjungą ir taptų visateise Vakarų pasaulio dalimi, reikalingas antras, mažiau korumpuotas ir mažiau autoritarinis lyderis, kuris išgirstų, ką jam sako Vakarų partneriai, o ne stengtųsi nuolat įkišti savo penkias kapeikas“.
Tačiau kol kas visa tai tėra teoriniai pamąstymai. Kadangi iki karo pabaigos rinkimų nebus. Kartu tai, kaip baigsis karas, taps pagrindiniu veiksniu, nulemsiančiu pokario politinį, taip pat ir priešrinkiminį, tvarkaraštį. O karo pabaigos perspektyvos, terminai ir sąlygos kol kas visiškai neaiškios.
Nepaisant to, tiek Zelenskio komanda, tiek jo oponentai rinkimų temą vis dar laiko galvose. Ir Zalužno figūra šioje temoje užima toli gražu ne paskutinę vietą.
