„60% siekiantys muitai. Gresia visuotinis prekybos karas“ ()
Tarptautinė prekyba žengia į naują erą – „pasaulinis kaimas“ tampa mažiau globalus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ vertinimu, pasaulinė prekyba geopolitinės fragmentacijos amžiuje išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kurį žymi „pasaulinio kaimo“ eros pabaiga ir jos dalies pasaulio BVP sąstingis nuo 2000-ųjų pabaigos. Geopolitiniai sukrėtimai, pradedant Ukraina ir baigiant Artimaisiais Rytais, skatina susiskaldymą, o „draugų perkėlimo“ (angl. friend-shoring) fenomenas nukreipia prekybos srautus pagal geopolitinius aljansus. Nors vis daugiau reikšmės įgauna „jungiamosios“ šalys ir atsiranda naujų prekybos maršrutų, pagrindinės prekybos galios, sutelktos JAV ir Kinijoje, išlieka labai tarpusavyje priklausomos. Augančios protekcionizmo grėsmės akivaizdoje globalizacija persitvarko, kad prisitaikytų ir išliktų.
Geopolitinė konkurencija stiprina prekybos srautų regionalizaciją
Per pastarąjį dešimtmetį globalizacija patyrė daug sukrėtimų. Donaldo Trumpo inicijuoti prekybos barjerai sulaužė protekcionizmo tabu, o karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose suardė tradicinius prekybos kelius. „Coface“ ekspertų vertinimu, D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva gresia visuotiniu prekybos karu, ypač su Kinija – dėl to visoms iš Kinijos į JAV importuojamoms prekėms gali būti taikomi iki 60 proc. siekiantys muitai.
|
Tuo pat metu tokiomis iniciatyvomis kaip „Infliacijos mažinimo įstatymas“ (angl., Inflation Reduction Act) ir „Lustų įstatymas“ (angl., Chips Act), kurias pristatė J. Bideno administracija, siekiama repatrijuoti strategines pramonės šakas, kad būtų sumažinta JAV priklausomybė nuo Kinijos, kartu išlaikant 2018 m. įvestus tarifus. Tai rodo bendrą didžiųjų valstybių polinkį mažinti tarpusavio ekonominę priklausomybę, dėl ko stiprėja pasaulinių vertės grandinių fragmentacija.
Tuo tarpu pagrindine pasaulinių tiekimo grandinių dalyve laikoma Kinija taip pat pastebi, kad jos prekyba su JAV lėtėja – mėnesiniai prekybos srautai tarp šių dviejų milžinių nuo 2021 m. pasiekto aukščiausio lygio sumažėjo 20 proc.
Taip pat traukiasi – dar smarkiau nei „vidinė prekyba“ (žr. grafiką) – prekių mainai tarp geopolitinių blokų: iš vienos pusės – Vakarų aljanso valstybių, iš kitos – šalių, nepasmerkusių Rusijos invazijos į Ukrainą.
Pasaulinė prekyba „linksta, bet nelūžta“
Nepaisant šių sukrėtimų, pasaulinė prekyba nežlunga – ji persitvarko. Iškalbingas ženklas yra vadinamųjų „jungiamųjų valstybių“, t. y. trečiųjų šalių, veikiančių kaip prekių perdavimo teritorijos tarp didžiųjų valstybių, svorio tarptautinėje prekyboje augimas. Tokios šalys kaip Vietnamas ir Meksika tampa strateginėmis jungtimis, didinančiomis savo rinkos dalį Kinijos ir Amerikos tiekimo grandinėse.
Atsižvelgdama į Europos sankcijas, Rusija pasinaudojo naujais prekybos keliais, pavyzdžiui, Šiaurės jūros keliu, kad nukreiptų savo naftos eksportą į Kiniją. Taigi, geopolitinė įtampa keičia ne tik produktų pardavimo rinkas, bet ir jiems gabenti naudojamas infrastruktūras.
Šį pasaulinės prekybos prisitaikymą galima matyti iš prekybos maršrutų pokyčių. Istorinius maršrutus, tokius kaip Sueco kanalas, keičia alternatyvūs maršrutai, mažiau paveikti regioninių konfliktų.
Kitas pavyzdys – geležinkelio maršrutai, nutiesti pagal Kinijos iniciatyvą „Juosta ir kelias“, kuria siekiama sujungti kelis Kinijos miestus su Europos ekonomikomis. Po husių išpuolių Raudonojoje jūroje pastebėtas sprogimo efektui prilygstantis eismo intensyvėjimas šiais geležinkeliais – po dvejus metus trukusio nuosmukio Kinijos ir ES krovinių vežimo geležinkeliais apimtys pirmąjį 2024 m. pusmetį padidėjo 66 proc.
JAV – Kinija: atsiejimas gali būti ribotas
Nepaisant siekio sumažinti tarpusavio priklausomybę, didžiausios pasaulio ekonomikos išlieka labai tarpusavyje susijusios. JAV ir Kinija turi vidinių struktūrinių disbalansų, kuriuos galima išspręsti tik užsienio prekyba. Siekdama kompensuoti nepakankamą vidaus paklausą Kinija tebėra priklausoma nuo eksporto, bet išlaiko monopolines pozicijas tam tikruose svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, laivų statybos ir konteinerių gamybos.
Nepaisant „draugų perkėlimo“ iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti prekybos santykius su sąjungininkėmis šalimis, Jungtinės Amerikos Valstijos, norėdamos patenkinti didėjantį vartojimą, vis dar yra priklausomos nuo importo, ypač Kinijos prekių. Tačiau ateinančiais metais pasaulio prekybos laukia nauji iššūkiai. Suintensyvėjus prekybos karams, kaip žada kai kurie kandidatai į JAV prezidento postą, ir toliau aštrėjant pasauliniams konfliktams, pasaulinės tiekimo grandinės gali labai sutrikti, ypač per tokius strateginius vartus kaip Ormūzo sąsiauris.
Lietuvos užsienio prekyboje – ryškūs pokyčiai: importo apimtys iš Rusijos krito beveik 15 kartų
„Coface“ vyriausias ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai Grzegorzas Sielewiczius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos užsienio prekybos pokyčiams didžiausios įtakos turėjo tai, jog Rusija ir Baltarusija buvo išbrauktos iš pagrindinių prekybos partnerių sąrašų. Lietuvos prekių eksportas į Rusiją 2021-2023 m. sumažėjo 48 proc. Kadaise buvusi didžiausia Lietuvos eksporto rinka, 2021 m. sudariusi 10,9 proc. viso eksporto, dabar Rusija užima 6 vietą ir sudaro tik 5,4 proc. eksporto. Nuo 2023 m. pagrindine Lietuvos eksporto šalimi tapo Latvija, kuriai dabar tenka 10,8 proc. viso eksporto, palyginti su 9,2 proc. 2021 m., o eksporto vertė į Latviją išaugo 23 proc.
Lenkija iš 4 vietos pakilo į 2 , eksportas 2023 m. sudarė 9,3 proc. Lietuvos eksporto, o eksporto į Lenkiją vertė padidėjo 22 proc. Tuo tarpu Vokietija, išlaikydama stabilią poziciją, išlieka trečia pagal dydį Lietuvos eksporto kryptis.
Kalbant apie importą, Rusija 2021 m. buvo trečias pagal dydį Lietuvos importo šaltinis (11,9 proc.). Iki 2023 m. šis rodiklis sumažėjo 14,9 karto. Šį susitraukimą daugiausia lėmė 59 kartus sumažėjęs gamtinių suskystintų dujų importas ir 14,6 karto kritęs naftos produktų importas. Importas iš Baltarusijos taip pat sumažėjo ir traukėsi 3,9 karto.
Lietuvos importo žemėlapyje pakilo JAV, Norvegijos, Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės pozicijos
Taip pat labai padidėjo importas iš kitų šalių – tai susiję su energijos ir kuro importu, kai kitos šalys pakeitė Rusiją. Importas iš JAV šoktelėjo nuo 2,5 proc. viso Lietuvos importo 2021 m. iki 6 proc. 2023 m.. Šį padidėjimą daugiausia lėmė didesnis suskystintų gamtinių dujų bei naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, importas.
Norvegijos importo vertė 2021-2023 m. išaugo 11,5 proc. ir padidino importo dalį iki 5 proc. Lietuvos importo, taip pakeliant šią šalį iš 25 į 6 vietą. Tai paaiškinama naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, importo padidėjimu, nes 2021 m. šio produkto importo nebuvo, o 2023 m. jis sudarė 1,54 mln. JAV dolerių. Tai taip pat paaiškinama 76,6 karto padidėjusiu suskystintų gamtinių dujų importu. Panaši situacija ir su Saudo Arabija bei Jungtine Karalyste, kai dėl padidėjusio naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, importo, šių šalių pozicijos Lietuvos importo žemėlapyje ženkliai kilo.
Eksportas į Kirgiziją šoktelėjo 12 kartų
Pasikeitusioje Lietuvos užsienio prekyboje suaktyvėjo ryšiai su „jungiamosiomis šalimis“. Pvz., Lietuvos eksportas į Kazachstaną išaugo 77 proc. Tuo tarpu eksportas į Kirgiziją šoktelėjo 12 kartų, o eksportas į Uzbekistaną išaugo 79 proc.
Tačiau, kalbant apie importą, Lietuvos importas iš šių jungiamųjų šalių apskritai sumažėjo: iš Kazachstano sumažėjo 9 kartus, iš Kirgizijos, palyginti su 2017 m. sausio mėn., susitraukė 15,8 karto. Tiesa, importas iš Uzbekistano išaugo 38 proc.
G. Sielewicziaus teigimu, stagnuojančios didžiųjų Europos šalių ekonomikos turėjo įtakos ir Lietuvos tarptautinei prekybai. 2023 m. Lietuvos eksporto vertė siekė 42,6 mln. JAV dolerių, t. y., sumažėjo nuo 46,5 mln. JAV dolerių 2022 m., bet padidėjo nuo 40,7 mln. JAV dolerių 2021 m. Nors 2021-2023 m. eksporto vertė padidėjo 4,74 proc., 2023 m., palyginti su 2022 m., ji sumažėjo 8 proc.
Kita vertus, Lietuvos importas 2023 m. sudarė 48,4 mln. dolerių, t. y., sumažėjo nuo 55,1 mln. dolerių 2022 m., bet padidėjo nuo 44,5 mln. dolerių 2021 m.. 2021-2023 m. importas padidėjo 8,9 proc., nors, palyginti su 2022 m., yra 12 proc. mažesnis.
„Coface“ ekspertų vertinimu, Lietuvos eksporto apimčių augimo galima bus tikėtis tik tada, kai atsigaus paklausa ir vartojimas Vokietijoje ir kitose didesnėse Europos rinkose.