Ties žlugimo slenksčiu. Nauja valstybė Europoje. „Putino draugas nori atsiskyrimo“ (1)
Naujas karštasis taškas Europoje.
© Wikipedia (atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag_of_the_Republika_Srpska.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bosnija ir Hercegovina atsidūrė ant žlugimo slenksčio dėl autonominės Serbų Respublikos veiksmų.
Centrinė valdžia lieka kurčia tolesniems Serbų Respublikos vadovo Milorado Dodiko režimo veiksmams. Jis neslepia, kad jo tikslas – prisijungti prie nepriklausomos Serbijos, rašo „Oslobedenie“.
„Sugrįžę po karo šalies gyventojai susiduria su didele privačios nuosavybės, kurią Serbų Respublikos valdžia įregistruoja kaip jų nuosavybę, konfiskavimo problema. Buvo pasisavintos didžiulės privačios teritorijos, o Bosnijoje ir Hercegovinoje jokia centrinė institucija neapsaugojo savininkų, nors iš jų buvo atimtos žmogaus teisės ir nuosavybė pačiu žiauriausiu būdu“, – pažymėjo „Oslobodzienie“.
|
Dienraštis prisiminė istoriją apie Salimą Mustafičių, kuris devintajame dešimtmetyje nusipirko žemę namui statyti.
„Neseniai nuėjau į biurą ir man pranešė, kad mano sklypas nusavintas. Advokatas teigė, kad viskas bus aptverta ir taps pagrindiniu Serbų Respublikos medžioklės plotu“, – sakė vyras ir pridūrė, kad „kovos už savo žemę“.
Interviu dienraščiui Bosnijos pilietis paragino Bosnijos ir Hercegovinos Žmogaus teisių ir pabėgėlių ministeriją bei Perkeltųjų asmenų ministeriją suteikti teisinę pagalbą tūkstančiams jo likimą išgyvenančių žmonių.
„Mes, ne serbai, esame penktos klasės piliečiai šioje šalies dalyje, todėl mums reikia pagalbos“, – pažymėjo Mustafičius.
„Oslobodzienie“ pašnekovai atkreipė dėmesį į šalies centrinių institucijų pasyvumą ir savarankiškos teisinės kovos su Serbų Respublikos institucijomis poreikį.
„Šie žmonės mano, kad visa tai daroma tam, kad Serbų Respublika galėtų pretenduoti į nepriklausomybę. Ketinimai aiškūs jau seniai, tačiau Bosnijos ir Hercegovinos institucijų santykiai su tarptautine bendruomene, kuri ramiai stebi grubius žmogaus teisių ir institucinio turto konfiskavimo pažeidimus“, – pabrėžė dienraštis.
Serbų Respublikos prezidentas Miloradas Dodikas ne kartą suabejojo savo atstovaujamos šalies vientisumu ir egzistavimo jausmu. 2023 metų vasario pradžioje interviu Kremliaus televizijai „Russia Today“ jis prisipažino, kad „jis nori, kad Serbų Respublika taptų nepriklausoma šalimi“. Dodikas atvirai yra Rusijos ir Putino draugas.
Bosnija ir Hercegovina oficialiai buvo įkurta 1992 m., o dabartinę formą įgavo Deitono susitarimo pagrindu po trejų metų. Susitarimas užbaigė Bosnijos karą. Šalis yra nevienalytė. Daugiausia čia gyvena bosniai (šiek tiek daugiau nei 50 %). Serbai sudaro daugiau nei 30 % gyventojų, o kroatai virš 15 %.
