„Dramatiški pokyčiai“ ()
Atsiriboti nuo Rusijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kazachstane ir Uzbekijoje, dvejose didžiausiose Centrinės Azijos šalyse – didžiuliame regione, kurį kažkada valdė Maskva, smarkiai susilpnėjus Rusijos įtakai, vyksta dramatiški pokyčiai. Išblaškyta karo su Ukraina Rusija praranda savo pajėgumus palei savo sienų perimetrą.
Pastarieji įvykiai išryškina didėjantį Vidurinės Azijos valstybių pasirengimą ginti savo interesus ir įtvirtinti savo tapatybę prasidėjus Rusijos karui su Ukraina. Apie tai rašo „Financial Times“, primindamas du reikšmingus skandalingus incidentus.
Uzbekijos sostinėje Taškente mokytoja pliaukštelėjo ir aprėkė mokinę, kuri skundėsi, kad ji veda rusų kalbos pamoką uzbekų kalba. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovui įvykį pavadinus „žiauriu elgesiu“, Uzbekijos parlamento vicepirmininkas atsakė sakydamas, kad Kremlius turėtų rūpintis savo reikalais.
|
Kazachstano futbolo rinktinės treneris rusas buvo nubaustas už nepagarbų pareiškimą apie kazachų kalbą spaudos konferencijoje.
Neatsitiktinai kalba yra šių nesutarimų centre. Nors Vidurinėje Azijoje vis dar plačiai kalbama rusų kalba, kiekviena iš penkių regiono valstybių propaguoja savo kalbą.
Turkmėnija ir Uzbekija sovietmečiu įvestą kirilicos abėcėlę pakeitė modifikuota lotyniška abėcėle, Kazachstanas seka jų pavyzdžiu.
Ne mažiau reikšmingas yra noras atgauti savo modernios istorijos kontrolę. Spalio 27 dieną sukanka 100 metų nuo Uzbekijos Sovietų Socialistinės Respublikos paskelbimo SSRS. Tačiau užuot pripažinę Maskvos įtaką kuriant pirmąją modernią Uzbekijos valstybę, valdžios institucijos įvertino savo religijos, atsiradusios XIX amžiaus pabaigoje ir nuslopintos Josifo Stalino diktatūros, vaidmenį.
Netgi Tadžikija, mažiausia Centrinės Azijos valstybė, reiškia skundus prieš Rusiją. Ministras pirmininkas Kohiras Rasulzoda sukritikavo „didelio masto pagrindinių mūsų piliečių teisių ir laisvių pažeidimus“ po masinės tadžikų deportacijos iš Rusijos, susijusiu su teroristiniu išpuoliu Maskvos roko koncerte kovo mėnesį.
Pažymėtina, kad nė viena iš Centrinės Azijos šalių nenori nutraukti ir net negalvoja apie ryžtingą nutraukimą su Rusija.
Kai kurie iš jų netiesiogiai palaiko V. Putino veiksmus Ukrainoje, leisdami Maskvai apeiti Vakarų sankcijas ir importuoti militarizuotai Rusijos ekonomikai reikalingas prekes.
Kirgizijoje ir Tadžikijoje yra Rusijos karinės bazės. Likus vos mėnesiui iki kautynių Ukrainoje pradžios 2022 m., Rusijos vadovaujamos pajėgos įžengė į Kazachstaną vyriausybės prašymu padėti numalšinti neramumus, per kuriuos žuvo daugiau nei 200 žmonių.
Centrinės Azijos valdantiesiems neabejotinai kelia nerimą Putino bandymas perimti didelę Ukrainos dalį. Tačiau jie neleidžia savo valstybiniams televizijos kanalams rodyti reportažų apie mūšius. Turkmėnijoje, griežčiausiai kontroliuojamoje Vidurinės Azijos šalyje, valstybinė žiniasklaida beveik neužsiminė apie konfliktą nuo pat jo 2022 m. pradžios.
Tačiau įsigilinus, nuo pat konflikto pradžios, visos Vidurinės Azijos valstybės tiria galimybes, kad atsiribotų nuo Rusijos.
Iš dalies dėl regiono žaliavų ir energijos išteklių JAV ir ES nori skatinti šią tendenciją, nors jos susiduria su Kinijos, Turkijos ir pačios Rusijos konkurencija. Šaltojo karo metu Centrinė Azija buvo tarsi užkampis. Dabar taip nebėra.
