„NATO yra praeitis, BRICS – ateitis“ ()
Spalio 22-24 dienomis Kazanėje vyko BRICS šalių (Rusijos, Kinijos, Indijos, Brazilijos, Pietų Afrikos, Irano, Egipto, Etiopijos, Jungtinių Arabų Emyratų) viršūnių susitikimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jame patoso kupini Kremliaus ideologai skelbė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra laisvojo „ne Vakarų“ pasaulio lyderis ir teisingumo pasaulyje garantas; Rusija yra ne izoliuota, o pasaulio įvykių epicentre – tarptautiniu mastu „reikšmingiausias“ šių metų politinis įvykis įvyko Rusijoje.
Kazanės viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo 36 šalių atstovai, tarp jų ir NATO šalies Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas, propagandistų teigimu, tapo naujo daugiapolio pasaulio kūrimo šaukliu, kuriam, žinoma, vadovaus Rusija.
Taip pat nepraleistas ir BRICS viršūnių susitikimo pasipriešinimas G7 viršūnių susitikimui, kuriame susirenka lyderiaujančios Vakarų pasaulio galios. Rusai tvirtino, kad G7 patyrė „gėdingą nesėkmę“, pademonstruodamas savo silpnumą, o BRICS yra triumfuojanti „ne Vakarų pasaulio“ pergalė. Pasak rusų, NATO yra praeitis, o BRICS – ateitis.
|
Kartu su skrupulingu BRICS viršūnių susitikimo nušvietimu rusai taip pat sutelkė dėmesį į artėjančius JAV rinkimus, viena vertus, palankiai vertindami Respublikonų partijos kandidatą Donaldą Trumpą, kita vertus, diskredituodami visą rinkimų sistemą ir procesą, nes viską sprendžia ne rinkėjai, o pinigai.
BRICS kaip Rusijos diplomatijos pergalė
Propagandistai Olga Skabejeva, Jevgenijus Popovas ir Vladimiras Solovjovas bei kiti ideologinio fronto kovotojai pabrėžė, kad BRICS neišvengiamai plėsis ir nukonkuruos net JT. BRICS šiuo metu yra vienintelė „laisvųjų“ šalių bendradarbiavimo platforma, besipriešinanti Vakarų kolonializmui ir JAV hegemonijai.
Žinoma, buvo ir teiginių, kad Vakarai „dreba iš baimės“ BRICS galios, nes jaučia, kad „ne Vakarų šalys“ perims vadovaujantį vaidmenį pasaulyje. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas pasaulio „dedolirizacijai“ (JAV dolerio atsisakymas), siekiant sukurti alternatyvią finansų sistemą, kuri šiuo metu atrodo tik kaip Rusijos svajonių išraiška.
Putinas taip pat paskelbė, kad Rusija niekada neatsisakė taikos derybų su Ukraina, tačiau jos gali vykti tik Rusijos įvykių pagrindu.
Tęsinys kitame puslapyje:
Nors Skabejeva paskelbė, kad BRICS šalių pozicija Ukrainos klausimu yra vieninga ir sensacinga bei bus įrašyta į galutinę viršūnių susitikimo deklaraciją, iš tikrųjų nieko neišėjo.
Apie Ukrainą galutinėje deklaracijoje pasakyta tik taip: „Primename šalių poziciją dėl padėties Ukrainoje ir aplink ją, išsakytą atitinkamuose forumuose, įskaitant JT Saugumo Tarybą ir JT Generalinę Asamblėją. Pabrėžiame, kad visos šalys turi veikti pagal JT Statuto tikslais ir principais apskritai ir tarpusavio santykiuose su pagarba pažymime atitinkamus pasiūlymus dėl tarpininkavimo ir geros pagalbos, skirtos taikiam konflikto sprendimui dialogo ir diplomatijos būdu“.
Būtent tiek „sensacingų“ Rusija sugebėjo pasiekti iš savo BRICS partnerių. Kaip matote, nė žodžio palaikymo Rusijai, nė žodžio smerkiančio NATO ir Vakarus.
„Šiandien BRICS negali būti įrankiu kelti Rusijos interesus Ukrainos krizės kontekste. Nors Pekinas suteikė Maskvai ekonominį gelbėjimosi ratą, BRICS grupės nuomonė apie karą skiriasi ir teikiama parama Rusijai yra ribota“, – Vakarų žiniasklaidos fondui „Endowment for International Peace“ sakė ekspertų grupė „Carnegie“ rusų tyrinėtoja Tatjana Stanovaja.
Nors Vakarų analitikai ir ekspertų grupės pabrėžia, kad BRICS šalių ekonominės galios negalima nuvertinti, atkreipiamas dėmesys, kad organizacija šiuo metu toli gražu nesukuria Putino taip trokštamo alternatyvaus pasaulio ar net tik finansinės sistemos. Pagrindinė priežastis – nesutarimai tarp BRICS šalių.
Taigi, pavyzdžiui, kaip BBC nurodė buvęs investicinės bendrovės „Goldman Sachs“ vyriausiasis ekonomistas Jimas O'Neillas, tai, kad tarp dviejų rimčiausių BRICS žaidėjų – Indijos ir Kinijos – neįveikiami skirtumai yra Vakarų pranašumas. Pasak ekonomisto, BRICS turėtų didžiulę įtaką, jei dvi minėtos šalys turėtų bendrą požiūrį į politiką ir ekonomiką. Tačiau šiuo metu nėra jokių požymių, kad Indija ir Kinija artimiausiu metu sugebės įveikti savo nesutarimus.
Egiptas ir Etiopija taip pat turi didelių nuomonių skirtumų, taip pat ilgalaikiai regioniniai varžovai Iranas ir Saudo Arabija. Todėl, kalbant apie BRICS kaip vieną organizaciją, „mintis, kad jie visi iš esmės susitars dėl ko nors esminio, yra tikrai kvaila“, – sako O'Neillas.
Be to, jei Rusija nori, kad BRICS būtų „antivakarietiškas klubas“, tai, pavyzdžiui, Indija nori palaikyti gerus politinius ir ekonominius santykius su Vakarais.