„Surinkęs daugiau balsų gali ir pralaimėti.“ Kaip amerikiečiai renka prezidentą (Video) ()
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV prezidento rinkimai įelektrina visą šiuolaikinį pasaulį. Didžiausia pasaulyje ekonomika ir supervalstybė reiškia, kad šiuo metu visos politinės akys yra nukreiptos į šią šalį.
Tačiau Lietuvos gyventojui JAV prezidento rinkimai gali kelti nemažą paslaptį.
Viskas dėl sudėtingos rinkimų sistemos, o geriausias to įrodymas yra tai, kad kandidatas gali gauti daugiausiai piliečių balsų ir vis tiek nelaimėti.
Aiškinamės, kaip JAV renkamas prezidentas ir kas gali tapti prezidentu.
Antradienį, lapkričio 5 d., amerikiečiai rinks prezidentą ketverių metų kadencijai. Šių metų lenktynės vyksta tarp Kamala Harris ir Donaldo Trumpo.
2024 m. JAV rinkimai. Kas gali tapti prezidentu?
Kandidatas į JAV prezidentus turi būti ne jaunesnis nei 35 metų amžiaus. Be to, jis turi turėti visas viešąsias teises ir JAV pilietybę. Tačiau čia svarbu tai, kad pilietybė gaunama automatiškai gimimo momentu (gimęs pilietis). Todėl JAV prezidentas negali būti vadinamasis natūralizuotas pilietis, t. y. asmuo, kuriam per savo gyvenimą buvo suteikta JAV pilietybė.
|
Be to, turi būti įvykdyta sąlyga, kad kandidatas į JAV prezidentus šalyje gyvena 14 metų.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidentu renkamas ne jaunesnis kaip 40 metų Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.
JAV prezidentu gali tapti politinių partijų pasiūlytas asmuo, tačiau kandidatas gali išsikelti ir save. Todėl narystė partijoje nėra privaloma, bet labai svarbi.
Didžiausios Amerikos politinės jėgos, t. y. demokratai ir respublikonai, kas ketverius metus iškelia savo kandidatus, turinčius didžiausią galimybę laimėti. Nepriklausomas kandidatas į JAV prezidentus turi mažai galimybių tai padaryti.
JAV rinkimai 2024 m. Kaip išrenkamas prezidentas?
JAV prezidento rinkimai yra netiesioginiai rinkimai. Jungtinėse Valstijose rinkėjai tiesiogiai nebalsuoja už kandidatus į prezidentus. Lietuviškoje sistemoje viskas aišku – rinkėjai konkretų kandidatą renkasi asmeniniu balsavimu be jokio tarpininko.
JAV piliečiai prie balsadėžių išsirenka rinkikus, kurie vėliau dalyvauja Rinkimų kolegijoje, kuri oficialiai renka JAV prezidentą. Taigi tai yra dviejų pakopų sistema, ir kandidatas, laimėjęs daugumą rinkikų balsų, tampa JAV prezidentu. Atliekant procedūrą daroma prielaida, kad reikia gauti mažiausiai 270 iš 538 galimų rinkikų balsų.
JAV prezidento rinkimai gali sukelti lietuvių rinkėjo požiūriu neįprastas situacijas, kai daugiausiai balsų surinkęs kandidatas netampa prezidentu.
Taip buvo, pavyzdžiui, 2016 m., kai Demokratų partijos kandidatė Hillary Clinton visoje šalyje surinko per 65 milijonus balsų – beveik 3 milijonais daugiau nei Donaldas Trumpas.
Vis dėlto jai nepavyko laimėti. Kodėl taip atsitiko? Nors už Clinton balsavo daugiau piliečių, Trumpo pergalę lėmė tai, kad jis laimėjo daugumą rinkikų balsų.
Tęsinys kitame puslapyje:
JAV rinkimai ir Rinkikų kolegija
Jei norite suprasti JAV rinkimų sistemą, turite tiksliai žinoti, kas yra Rinkikų kolegija (Electoral College). Ji buvo sukurta kaip kompromisas tarp prezidento rinkimo visuotiniu balsavimu ir rinkimo Kongrese šalininkų. Kandidatus į rinkėjus atrenka politinės partijos, siūlančios kandidatus į prezidentus.
Rinkikų kolegiją sudaro lygiai tiek narių, kiek yra kongresmenų. Senate visos valstijos turi po du senatorius, o Atstovų rūmuose narių skaičius iš konkrečios valstijos priklauso nuo jos gyventojų skaičiaus.
Nustatytą rinkikų skaičių turi visos 50 JAV valstijų ir Kolumbijos apygarda (Vašingtonas), o rinkikų skaičius priklauso nuo valstijos dydžio pagal gyventojų skaičių.
Daugiausiai gyventojų turinčioje Kalifornijos valstijoje yra 55 rinkikai, o mažiausiai apgyvendintose valstijose – 3.
Dėl šios sistemos kandidatai į JAV prezidentus kovoja daugiausia dėl svyruojančių valstijų. Tai valstijos, kuriose demokratų ir respublikonų rinkėjų skaičius yra maždaug vienodas.
Mažose valstijose, kuriose gyventojų skaičius yra mažiausias, kandidatai dažnai visai nedalyvauja rinkimų kampanijoje. Apsimoka kovoti, kad būtų surinkta kuo daugiau rinkikų balsų. Praktiškai tai reiškia, kad geriau pralaimėti, pavyzdžiui, Montanoje (trys rinkėjų balsai) nei Pensilvanijoje (20 balsų).
Iš viso yra 538 rinkikai, kurie sudaro Rinkikų kolegiją, ir balsuos ji ne lapkričio 5-ąją, o gruodžio 17 dieną. Prezidentu išrenkamas kandidatas, kuris užsitikrina 270 rinkikų balsus.
Apgaulingas rinkikas – kas jis toks?
Kaip minėjome, rinkimų dieną JAV piliečiai savo valstijose nebalsuoja tiesiogiai už vieną iš kandidatų į prezidentus, o renkasi politinėms grupėms atstovaujančius rinkikus.
Tada rinkikai balsuoja už juos iškėlusios politinės partijos pasiūlytą kandidatą. 21 valstijoje rinkikai formaliai neprivalo balsuoti už kandidatą, kurį parėmė rinkėjai.
Rinkikas, kuris balsuoja už kitą kandidatą, nei jis yra įsipareigojęs, vadinamas apgaulingu. Tačiau tokio balsavimo atvejai yra pavieniai.
Kitas principas, lemiantis, kaip JAV renkamas prezidentas, yra „nugalėtojas pasiima viską“. Tai reiškia, kad tam tikroje valstijoje laimėtojas gauna visus tos valstijos rinkkų balsus. Išimtys yra Meinas ir Nebraska.
Todėl aktyvumas ir dalyvavimas rinkimuose yra svarbūs, nes šis principas reiškia, kad tam tikroje valstijoje net vienas balsas gali persverti pergalės svarstykles respublikonų ar demokratų rinkėjo naudai.
O jeigu kandidatas į JAV prezidentus nelaimės reikiamos 270 rinkėjų balsų daugumos? Šiuo atveju Atstovų rūmai iš trijų kandidatų išrenka prezidentą, o Senatas – viceprezidentą. Tokia situacija buvo susiklosčiusi tik vieną kartą – 1824 m.
![[ŽT] Muskui tokia suma nieko nereiškia. Pinigai dalinami į kairę ir į dešinę (Foto)](/photo/202411/01/17/thumb_521323__1.JPG)
