Įpirkti būstą tampa tikru iššūkiu: Europos Komisija šią problemą imasi spręsti iš esmės ()
Būsto įperkamumas tapo viena iš labiausiai aptariamų temų Europos Sąjungoje (ES). Po įspūdingai pakilusių būsto kainų bumo, Europos Komisija (EK) nusprendė imtis veiksmų šiai problemai spręsti. Įkurtas būsto prieinamumo komisaro portfelis, žadama jau šioje kadencijoje turėti pirmąjį įperkamo būsto Europoje planą. Imtis priemonių – privaloma, mat situacija tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje vis dar išlieka sudėtinga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pažymi, kad „dabar situacija gerėja dėl turbūt kelių priežasčių. Pirmiausia, tai nebeaugančios būsto kainos, nebeaugantys statybos kaštai, kurie sudarė didžiąsias sąlygas būstui brangti. Žinome, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžioje 2022 metų vasario labai staigiai šoko statybos kaštai, ir mes tą situaciją gyvenome, turbūt, metus ar pusantrų ir tai tikrai nepadėjo, sakykime, būsto įperkamumo gerinti.
Taip pat buvo pradėta anticiklinė Europos Sąjungos monetarinė politika, tai yra ištraukti vadinamuosius COVID pinigus iš rinkos. Buvo keliamos bazinės palūkanos, ir jos taip pat prisidėjo prie to, kad žmonės, kurie nori įsigyti būstą su paskola, nebegalėjo to padaryti, kadangi arba jie neturėjo atsakingos skolintos sumos, arba jie buvo priėmę sprendimą atidėti būsto įsigijimą“, – nurodė jis „Žinių radijo“ laidoje „Ar ES tai gali?“, pridurdamas, kad situacija pamažu stabilizuojasi, žmonės gali pagaliau gauti paskolą ir įsigyti tinkamą būstą, nes atlyginimų augimas lenkia turto kainų augimą.
|
Su tuo nevisiškai sutiko išrinkta Seimo narė Inga Ruginienė, politikės teigimu, situacija neatrodo tokia optimistiška jaunoms šeimoms ir jauniems specialistams, kurie siekia savo pirmo būsto.
„Teisė į būstą yra mūsų pamatinė teisė, kuri turi būti užtikrinta, ir šiai dienai reikia konstatuoti tokį faktą, kad būsto politikos gynimo mes neturime, todėl Europos Sąjungos būsto įperkamumo portfelis yra ypatingai svarbus ir ryžtingas. Tai jeigu mes kalbėtume apie būsto įsigijimą, deja, bet ir kaip mes galėtume kalbėti apie gerėjančias kainas arba būsto palūkanas, bet matome realią situaciją, kad jaunos šeimos, norėdamos įsigyti būstą, jos iki palūkanų prieiti neturi galimybių, nes reikia pradinio įnašo, kuris yra gerokai didesnis, ir kad jį sukauptų, reikia tam tikro laiko ir gerų pajamų“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak I. Ruginienės, situacija nuomos rinkoje taip pat nėra gera: „bankai save apsaugoję maksimaliai ir sudėję tokias būsto paskolų sąlygas, kad mes matome didėjantį pradinį įnašą, didėjančias palūkanas, todėl ta jauna statistinė šeima arba žmogus, kuris pradeda savo savarankišką gyvenimą, arba turi šokti į labai gerą poziciją su geru atlyginimu, arba jie turėtų rinktis nuomos alternatyvą. Ir kas yra nuomos rinkoje, tai nuomos kainos yra tokios, kad praktiškai vidutinio atlyginimo turėtojams nuoma tampa neįperkama“.
Ji pabrėžia, kad taip pat šalia dar ir „jaunų studentų, kurie galbūt net ir savo pajamų neturi, atvykstančių į miestus studijuoti problema. Bendrabučius gauna tik dalis studentų, kiti arba neturi galimybės studijuoti kitame mieste, arba turi ieškoti kitų alternatyvų, kaip užsidirbti ir išsinuomoti, kuo pigesnį būstą.“
Politikė pažymi, kad dar reikėtų paminėti ir socialinį būstą, tačiau jo laukimo eilės yra tokios ilgos, kad žmonės tos eilės jau ir nebeišlaukia.
M. Statulevičius papildė, kad lietuviai tradiciškai siekia nuosavybės, o nuomos praktika dar tik pradėta plėtoti.
„Istoriškai taip susiklostė, kad lietuviai yra būsto savininkai arba nori būti būsto savininkais, iš tiesų apie 90 procentų žmonių gyvena nuosavame būste, dažnai paimtame su paskola. Tai yra jų vardu valdomas turtas. Nuomos segmentas Lietuvoje, skirtingai nei Vakarų Europoje, dar tik pradeda plėtotis. Kodėl taip yra? Tai yra tam tikri nacionaliniai ypatumai, turto neturėjimo ilgi metai, ir nepriklausomybė leido privatizuoti, turėti turtą, žmonės labai tuo naudojasi.
Nebuvo ir alternatyvos, skaidrios, aiškios nuomos rinkos, kuri Vakarų valstybėse egzistuoja daugelį metų. Nekalbu apie nuomą iš privačių investuotojų, kurie sprendžia būsto problemą, bet valstybė, municipalinis būstas, būstas, kurį valdo savivaldybė ir kurio nuoma dalinai kompensuojama tam tikroms socialinėms grupėms ir profesijoms, kurios tame mieste reikalingos – tai nesusiformavo. Būstą Lietuvoje istoriškai stato tik verslas“, – teigė M. Statulevičius, visgi ekspertas tikisi, kad naujas Seimas pasirūpins alternatyva tiems žmonėms, kurie negali būsto įsigyti rinkoje, jo nuomotis, nes yra per brangu arba netinka.
Naujoji Seimo narė pažymi, kad „pirmiausia reikia užtikrinti, kad turėtume būsto politiką, kuri, aš manau, turėtų būti tam tam tikrų metų strategija, kalbant apie būsto ir nuomos rinką, ir kaip sukurti geras sąlygas, kad jauni žmonės ir šeimos galėtų gauti ir įsigyti nuosavą būstą, ir nuomoti jį, ir ilgainiui, kad tai nesukeltų socialinės įtampos.“
Pašnekovės teigimu, mes jau turime sprendimų ir galime aktyviau kompensuoti būsto paskolų palūkanų normas, jau padarytas pirmas žingsnis, žmones raginant sugrįžti į regionus, siūlant tam tikrą sumą pradiniam įnašui būsto įsigijimui.
Tiek M. Statulevičius, tiek I. Ruginienė sutinka, kad naujasis eurokomisaro portfelis gali atnešti pozityvių pokyčių, numatyti aiškią strategiją, kurios laikantis Bendrijoje būtų suvaldyta būsto įperkamumo krizė. I. Ruginienės teigimu, bendra ES politika bei naujasis EK portfelis reikš, kad turime bendras priemones, finansinius mechanizmus, skatinančius ir socialinį dialogą, ir žaliąjį kursą, ir verslą: „tai būtų priemonė ir kryptis, pasinaudojant Europos struktūriniais fondais, užtikrinti mūsų gyventojų teisę į būstą“.