„Šalis suskilo į mažas daleles...“ Gresia žlugimu. Kas vyksta ()
Moldovos centrinė rinkimų komisija patvirtino dabartinės šalies prezidentės Maios Sandu pergalę. Tačiau šią pergalę galima pavadinti ir Pyro pergale, nes rinkimų procesas atskleidė sistemines mažytės posovietinės respublikos problemas, kuriai gresia federalizacija ir net žlugimas.
© Wikipedia (atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag_of_Moldova.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Moldovoje įvykę prezidento rinkimai ir referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą ypač aiškiai atskleidė visuomenės susiskaldymą pagal užsienio politikos vektorių – Vakarų ir Rusijos šalininkus.
Be to, persvarą Vakarų atžvilgiu užtikrino balsuojanti Moldovos diasporos dalis, o šalies viduje kai kurie regionai pasakė „ne“ tiek integracijai su ES, tiek pagrindinei jos gynėjai Maiai Sandu.
Dvi Moldovos – Vakarų ir Rytų
Labai kompaktiško ploto Moldova nuo seno išsiskiria didele etnine įvairove – čia yra ištisų regionų, kuriuose tradiciškai daugiausia gyvena bulgarai, gagaūzai, ukrainiečiai, romai (anksčiau vadinti čigonais), o praėjusiame amžiuje – ir vokiečiai, lenkai, žydai, rusai ir daugelis kitų. O etnokonfesinis aspektas gali būti laikomas vienu iš geopolitinio susiskaldymo motyvų, tačiau priežastys, kurios iš tikrųjų skaldo šalį, slypi kur kas giliau.
Nors atsiribojimas nuo išorinio vektoriaus egzistavo nuo nepriklausomybės atkūrimo, pastaraisiais metais Europos integracijos retorikos fone jis nebuvo toks akivaizdus. Referendumo rezultatai parodė absoliučią politinę ir sociokultūrinę poliarizaciją. Oficialiais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, reikiamą minimalią persvarą už stojimą į ES suteikė Vakaruose gyvenantys Moldovos piliečiai (apie 250 000 balsų).
|
Šiuo atžvilgiu net yra skaičiuojama, kad Konstitucinis Teismas (KT), pripažinęs plebiscitą galiojančiu, galėtų atmesti jo rezultatą dėl per mažos maržos, nepaisydamas paprastos daugumos – 50 % + 1 balsas. Visų pirma, šį komentarą pareiškė buvęs vidaus reikalų ministras ir buvęs Konstitucinio Teismo vadovas, teisėjas ir teisininkas, turintis didelę patirtį Vladimiras Turcanas.
Antrasis prezidento rinkimų turas taip pat pademonstravo politinį šalies susiskaldymą. Moldovos viduje griežtai provakarietiška politikė Maia Sandu pralaimėjo apie 1 % Alexandrui Stoianoglo, kuris, nepaneigdamas Europos integracijos, leidžia plėtoti glaudžius santykius su Rusija.
Atsižvelgiant į tai, kad jį iškėlė Socialistų partija, apie Stoianoglo kalbama ir kaip apie galimą Maskvos globotinį. Jis pats, žinoma, tokias prielaidas neigia.
Europiečio kova su rusu
Vienas žymiausių vietos sociologų, didelės tyrimų bendrovės vadovas Doru Petruzi, diasporos balsavimą pavadino „Cirtoakos sindromu“, remdamasis Kišiniovo mero rinkimų aplinkybėmis prieš maždaug 10 metų.
„Viena vertus, tu išvažiuoji iš šalies, ypač per pastaruosius 3-4 metus, dėl politinės klasės sukurtos gėdos, o patekęs į diasporą balsuoji už tą pačią vyriausybę“, – aiškina ekspertas ir patikslina, kad mobilizuoti balsus Sandu jos rinkimų kampanijoje padėjo bauginanti žinia „rusai ateina“.
Protesto balsavimo koncepcija Moldovoje suvaidino žiaurų pokštą prieš abu kandidatus. Kažkas principingai pasisakė prieš dabartinę prezidentę, kaltino ją asmeniškai ir vyriausybę dėl pastebimo gyvenimo šalyje pablogėjimo. Kažkas pasirinko Sandu dėl Rusijos įtakos atkūrimo pavojaus.
Ekspertų teigimu, už Moldovos ribų gyvena nuo 600 000 iki 1 mln. piliečių. Valstybėje, kurioje oficialiai gyvena mažiau nei 3,5 milijono gyventojų, beveik trečdalis piliečių nuolat yra užsienyje.
Taigi 300 000 moldavų, balsavusių užsienyje, yra „europiečiai“. O kur dingo 700 000 žmonių? Atsakymas paprastas: dalis jų yra nelegaliai užsienyje arba nedalyvauja rinkimuose.
Kai kuriais skaičiavimais, Rusijoje gyvena iki pusės milijono moldavų. Prezidento rinkimams ir referendumui Rusijoje buvo atidarytos tik dvi balsavimo apylinkės, nors buvo suplanuotos penkios. Moldovos vyriausybė savo sprendimą motyvavo saugumo ir procesų kontroliuojamumo sumetimais. Nors po sensacingų rinkėjų papirkimo faktų ir atviro Rusijos specialiųjų tarnybų kišimosi į rinkimus sunku kaltinti valdžią apgaule.
Tęsinys kitame puslapyje:
Be to, ankstesniais metais Rusijos moldavų aktyvumas rinkimuose nebuvo toks pat kaip „europiečių“. Moldovų diaspora Rusijoje prarado ryšį su savo istorine tėvyne ir didžiąja dalimi gavo Rusijos pasus.
Žinoma, dauguma Europos moldovų taip pat tapo ES pasų turėtojais. O jų pasirinkime dominuoja asmeninis motyvas: oficialiai įsidarbinę Vakaruose jie gauna oficialų atlyginimą, yra prasiskolinę paskolomis ir atitinkamai suvokia didelę riziką prarasti asmeninę gerovę. Moldavams europietiška duona nėra lengva: tik nežymus procentas gali pretenduoti į karjeros kilimą su nepripažintais posovietiniais diplomais. O darbuotojai migrantai turi dirbti nekvalifikuotą darbą statybose, sunkius žemės ūkio darbus, valymo įmonėse, slaugos tarnybose...
Dauguma darbo migrantų yra vieniši, rečiau išvyksta su šeimomis, tačiau visi turi tą patį tikslą – atsivežti vaikus į Vakarus ir suteikti jiems išsilavinimą Europos universitetuose ir kolegijose.
Nemažai „europiečių diasporos“ ir darbuotojų migrantų, turinčių 90 dienų vizą, vyksta į statybas arba skina vaisius ir daržoves. Išlaukę skirto laiko, jie vėl įdarbinami padieniais darbininkais. Ir ne visada legaliai.
Dabar užduokime sau klausimą: ar šimtai tūkstančių žmonių sutiks į valdžią įsileisti žmogų, kuris potencialiai yra pasirengęs atimti iš jų santykinį nuspėjamumą ir stabilią gerovę, pakeisdamas vektorių į Rusiją?
Taigi rinkimų likimą lemia diasporos dydis. Europietis moldavas pasirodė aktyvesnis nei „rusas“.
Pakeliui į žlugimą?
Moldavų susiskaldymas yra ne tik išorėje, bet ir šalies viduje. Daugelyje centrinių regionų dauguma balsavo už dabartinę prezidentę. Pavyzdžiui, arčiausiai Kišiniovo esančiame Ialoveni rajone Sandu surinko 75,5 % balsų.
O kai kuriuose šiauriniuose regionuose (Ocnita, Briceni) dauguma balsavo už „Kremliaus žmogų“. Galiausiai pietuose, Gagaūzijoje, Aleksandras Stoianoglo nuspėjamai gavo 97,04 % balsų. Tokios pat nuotaikos vyrauja Taraklijoje, kur vyrauja bulgarai ir gagaūzai. Pridėkime nepripažintą Padniestrę, kur Kišiniovo galia ir įtaka nesiplečia.
Moldovos centras, kuriame gyvena rumuniškai kalbantys žmonės, palaiko glaudžius ryšius su Europa. To negalima pasakyti apie šiaurę ir pietus, kur simpatija Rusijai istoriškai stipri. Šiaurinėje Moldovos dalyje tradiciškai vyravo ukrainakalbiai ir rusakalbiai gyventojai, iš ten žmonės masiškai išvyko dirbti arba atsiduria Rusijoje. Kodėl Rusija, paklaus suglumęs skaitytojas, jei yra galimybė emigruoti į Europą? Ir dėl kalbos barjero bei sovietinio ir posovietinio diplomo legitimumo.
O blogėjantys santykiai tarp provakarietiškos Sandu vyriausybės ir Kremliaus pažeidžia gyvybiškai svarbius marginalizuotų gagaūzų ir bulgarų interesus, kurie nukentėjo nuo Rusijai įvestų sankcijų, pinigų srautų ir transporto ryšių apribojimų. Šis veiksnys suvaidino svarbų vaidmenį stiprėjant centrinės valdžios ir gagaūzų bei bulgarų konfrontacijai, kuria nespėjo pasinaudoti prorusiška Ilan Šoro grupuotė.
Taigi rinkimų procesas padėjo pamatą ne tik politiniam skilimui, bet ir padidino federalizacijos grėsmę, o gal ir mažytės posovietinės šalies suirimą į mažas daleles...
.png)
