„Jau daugelį metų nebuvo taip blogai...“ Rublis skęsta. „Vagiamas net sviestas“ ()
Rublis muša dugną – trečiadienio (lapkričio 27 d.) ankstyvą popietę JAV doleris jau buvo lygus 110 rublių. Panašu, kad Maskvai tai nerūpi – Kremliaus atstovai komentuoja, kad rublio nuosmukis tik padeda Rusijos eksportuotojams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos rublio kursas yra vienas žemiausių nuo pat plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios. Dabartinis Rusijos valiutos susilpnėjimas įvyko po paskutinio smūgio Rusijai sankcijų forma.
Nors vyrauja nuomonė, kad Rusijai įvestos sankcijos dar nepateisino lūkesčių, rusai jau dabar už prekes ir paslaugas moka žymiai daugiau nei prieš prasidedant plataus masto agresijai prieš Ukrainą. Infliacija Rusijoje didėja, o bankai – anot analitikų – jau ruošiasi dar vienam palūkanų didinimui (iki 23 % – taip pat prognozuojama, kad kitąmet bazinė norma didės iki 25 %).
Kainos Rusijoje kyla, nors pasauliui sunku įvertinti Rusijos infliaciją dėl Maskvos ataskaitų iškraipymų. Prieš kelias dienas „Reuters“ paskaičiavo (remdamasi Rusijos ūkio ministerijos duomenimis), kad vos per vieną lapkričio savaitę kainos turėjo padidėti vidutiniškai 0,37 %.
|
Svarbu tai, kad infliaciją skatina pagrindinių produktų, tokių kaip sviestas, saulėgrąžų aliejus, pienas ir bulvės, kainos. Minėta Rusijos ministerija skaičiavo, kad metinė infliacija siekė 8,68 %.
Tai tik sustiprina ekonomistų įsitikinimą, kad slegianti infliacija užšaldys Rusijos palūkanų normas tokiame lygyje, kokio anksčiau nebuvo per du dešimtmečius (viršys 20 %.).
Kylančios kainos Rusijos parduotuvėse kaitina emocijas – bulvės (vienas populiariausių maisto produktų Rusijoje) per metus pabrango per 70 %, o sviestas gali ženkliai brangti. Interneto pranešimuose iš Rusijos buvo pateikti pavyzdžiai, kai iš parduotuvių vagiamas sviestas.
Beje, pranešimuose iš Rusijos į akis krenta ne tik rublio silpnumas ir didelė infliacija, kuri tiesiogiai veikia vidutinius rusus. Rusijos vertybinių popierių birža taip pat smunka. RTS indeksas (50 didžiausių Maskvos biržoje listinguojamų įmonių) nukrito iki žemiausio lygio per daugelį metų.
Šioje situacijoje gana keistai skamba Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo pareiškimas, kuris teigia, kad silpnesnis rublis yra palankus eksportui, todėl remia karo finansavimą.
Grįžkime prie dabartinio rublio silpnėjimo priežasčių. Ketvirtadienį, lapkričio 21 d., JAV įvedė apribojimus 118 asmenų ir subjektų Rusijos finansų sektoriuje, įskaitant „Gazprombank“ – paskutiniam dideliam Rusijos bankui, kuriam dar netaikoma visiška blokada.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Jungtinės Valstijos taiko naujas reikšmingas sankcijas daugiau nei 50 finansinių institucijų, siekdamos dar labiau susilpninti Rusijos galimybes panaudoti tarptautinę finansų sistemą žiauriam karui prieš Ukrainos žmones finansuoti ir kariauti“, – paskelbė JAV prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
Kaip pabrėžė jis, tarp institucijų, kurioms taikomi apribojimai, yra „Gazprombank“ – didžiausias Rusijos bankas, kuriam JAV sankcijų iki šiol netaikė.
„Gazprombank“ yra trečias pagal dydį bankas Rusijoje, per kurį Maskva atsiskaitydavo už karinės technikos pirkimą ir moka kariams bei jų šeimoms. Nors jam buvo skirtos dalinės sankcijos, jis dar nebuvo visiškai blokuotas ir pašalintas iš SWIFT sistemos. Tai buvo susiję su susirūpinimu dėl sankcijų poveikio tolesniam rusiškų dujų tiekimui į Europą.
Kaip teigiama JAV finansų ministerijos pranešime, sankcijų sąraše yra per 50 Rusijos bankų, turinčių tarptautinius ryšius, per 40 vertybinių popierių registrų, kuriuos Rusija naudoja siekdama apeiti apribojimus, ir 15 asmenų iš Rusijos valstybinių bankų vadovybės. Be to, buvo paskelbtas įspėjimas įmonėms dėl sankcijų, susijusių su Rusijos SPFS atsiskaitymo sistemos, skirtos kaip alternatyva tarptautinei SWIFT sistemai, naudojimu.
Tai dar ne viskas – JK pirmadienį (lapkričio 25 d.) įvedė sankcijas 30 laivų, priklausančių Rusijos „šešėliniam laivynui“. Šie laivai naudojami apeiti Vakarų sankcijas Rusijos naftos eksportui. Tai didžiausias sankcijų paketas, kada nors skirtas „šešėliniam laivynui“. Rusijos laivų, kuriems taikomos sankcijos, skaičius išaugo iki 73, todėl JK šioje srityje yra lyderė. Laivų draudimo bendrovėms taip pat buvo taikomos sankcijos.
JK vyriausybės pranešime pažymima, kad naftos eksportas yra pagrindinis Vladimiro Putino režimo pajamų šaltinis, finansuojantis karą Ukrainoje.