Karo padėtis, apkalta ir invazijos grėsmė. „Drebinantys įvykiai“ (Foto, Video) ()
Pietų Korėjoje užsitęsęs politinis nesutarimas tarp prezidento ir opozicijos buvo karo padėties paskelbimo katalizatoriumi. Tačiau dėl specialaus režimo įvedimo tai Seului turi ne tik vidaus, bet ir užsienio politinių pasekmių.
© Ekrano kopija | https://x.com/intelligencefnt/status/1863965525304279348/photo/1
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gruodžio 3-iosios vakarą Pietų Korėjos prezidentas Yoonas Seok Yeolas skubiai kreipėsi į piliečius, kuriame paskelbė apie karo padėties įvedimą šalyje.
Šalies vadovas apkaltino opoziciją vykdant antivalstybinę veiklą.
Po kelių valandų Seule pasirodė sunkioji technika ir kariniai daliniai bei saugumo pajėgos.
Korėjos leidinio „Yonhap“ žurnalistai rašo, kad tarp dabartinio valstybės vadovo ir opozicinės Demokratų partijos kilo ilgas konfliktas. Pastaraisiais mėnesiais tarp politinių jėgų kilo rimta konfrontacija, kuri ypač paaštrėjo po Demokratų partijos pergalės parlamento rinkimuose. Dabartinio valstybės vadovo oponentai Nacionalinėje Asamblėjoje (Korėjos parlamente) laimėjo 192 vietas iš 300.
Pietų Korėjos prezidentas Yun Suk Yeol praėjus kelioms valandoms po nepaprastosios karo padėties paskelbimo paskelbė, kad artimiausiu metu ji bus atšaukta.
My respect to the people of South Korea that gathered in the middle of the night to fight for their land. Our prayers are with you. pic.twitter.com/5PF39RKkDg
— sato (@bebuchak) December 3, 2024
|
Leidinys „Yonhap“ nurodo, kad dėl to Yoon Seok Yeol buvo atimta galimybė skelbti reikiamus įstatymų projektus, ypač dėl biudžeto ir daugelio institucijų finansavimo. Tuo pat metu daugumos atstovai ir toliau aktyviai nenusileido valstybės vadovui finansavimo klausimais, o po to pritarė išlaidų pataisoms visai grupei socialinių programų.
Pietų Korėjos vadovas bandė žadėti naujus parlamento sprendimus, tačiau situacija toliau eskalavosi. Galiausiai tapo sunku, kai Demokratų partija sumažino keletą vyriausybės ir valdančiosios partijos pasiūlytų biudžeto asignavimų.
South Korea is one of my favorite countries. Sad to see this happening.
— Vandana Meena (@vannumeena0) December 3, 2024
Koreans need to kick the Americans out.
Just one look at the American media headlines - and the silence of U.S. politicians - shows you that the U.S. deep state orchestrated this Martial Law...
"South… pic.twitter.com/oXNpETddXr
Vėliau dėl skandalo su prezidento žmona, kuri įtariama korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia, bet kurios bylos netyrė opozicija, opozicija paragino pradėti apkaltą vyriausybės nariams, ypač vyriausybinės audito agentūros vadovui.
Reaguodamas į tai, Yoon Seok Yeol apkaltino opoziciją tyčia mažinant biudžetą daugeliu pagrindinių klausimų – nuo kovos su prekyba narkotikais iki vaikų gerovės. Tačiau opozicija atsisakė nuolaidžiauti, o tai atvėrė tiesioginį kelią į karo padėties paskelbimą.
Vėlų gruodžio 3-iosios vakarą šalies vadovas iš anksto nepranešęs kreipėsi į šalies piliečius. Šalies vadovas pareiškė, kad karo padėtis įvesta dėl būtinybės „apsaugoti šalį nuo komunistinių Šiaurės Korėjos pajėgų keliamų grėsmių“ ir priešintis antivalstybiniams elementams.
🚨JUST ANNOUNCED: South Korean President declares MARTIAL LAW. South Korea's security forces enter the building of the National Assembly in Seoul. Tanks have taken to the streets. pic.twitter.com/4DLgGCu9gA
— AJ Huber (@Huberton) December 3, 2024
Savo argumentuose Yoon Seok Yeol teigė, kad opozicija pavertė šalį „narkotikų prieglauda“ ir yra įtraukta į netvarką, kuri kelia grėsmę „visuomenės saugumui ir žmonių gyvybėms“. Šalies vadovas taip pat aštriai pareiškė, kad demokratai nori nuversti valstybės santvarką, o tauta „yra nestabilioje būsenoje, balansuoja ant žlugimo ribos“.
„Pašalinsime antivalstybines pajėgas ir kuo greičiau sugrąžinsime šalį į normalų gyvenimą“, – sakė Pietų Korėjos prezidentas.
Sprendimą įvesti karo padėtį pasmerkė tiek prezidento oponentai iš Demokratų partijos, tiek prezidentinės partijos atstovai.
Demokratų partijos opozicija tokius žingsnius griežtai pasmerkė. Opozicijos lyderis Lee Jae Moonas pareiškė, kad tokie prezidento veiksmai yra neteisėti, prieštarauja Konstitucijai ir neturi teisinio pagrindo. Pasak politiko, jie darys viską, kad karo padėtis būtų atšaukta.
Tęsinys kitame puslapyje:
Reaguodamas į karo padėties paskelbimą ir parlamentarų raginimą, parlamento pirmininkas Woo Won Shik paragino parlamentarus susirinkti balsuoti šiuo klausimu.
Po karo padėties paskelbimo už jos įgyvendinimą tapo atsakingas Pietų Korėjos generalinio štabo viršininkas generolas Parkas Ahn Soo. „Yonhap“ paskelbė kariuomenės vadovybės pareiškimo tekstą, kad šalyje bus įvesta nemažai apribojimų – nuo politinių partijų ir asociacijų veiklos iki žiniasklaidos cenzūros ir komendanto valandos įvedimo. Kariškiai taip pat turės teisę atlikti kratas, suimti ir sulaikyti visus asmenis, pažeidusius karo padėties sąlygas.
Today in South Korea 🇰🇷 (in case you were lost) 🧵 pic.twitter.com/MuO5SjbbVr
— internet hall of fame (@InternetH0F) December 3, 2024
Vėliau, kaip rašo BBC, vietiniai gyventojai mieste pradėjo šalinti karinę techniką, o protestuotojai ėmė artėti prie parlamento. Tarp jų ir policijos, kuri blokavo įėjimą, kilo susirėmimai. Į įvykio vietą pradėjo atvykti specialiosios Korėjos pajėgos, bandančios patekti į parlamentą.
„Reuters“ priduria, kad parlamentarai bandė patekti į sesiją ir tik 70 iš jų iš pradžių sugebėjo ten patekti. Vėliau posėdžių salėje susirinko 190 deputatų, kurių kvorumas buvo 150, todėl buvo galima svarstyti karo padėties panaikinimo klausimą. Visi susirinkusieji vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuri priverčia valstybės vadovą Yooną Seok Yeolą nedelsiant ją įgyvendinti.
Parlamento pirmininkas Wu Won Shik sakė, kad kariškiai išties paliko parlamento pastatą, o nutarimas dėl karinės padėties teisinio režimo negaliojimo įsigaliojo.
Po to, kaip pranešė Korėjos žiniasklaida, specialiosios pajėgos paliko parlamento patalpas, kurias anksčiau bandė šturmuoti. Tačiau, kaip rašo „The Washington Post“, Pietų Korėjos kariuomenės vadovybė teigia, kad pripažins karo padėties panaikinimo faktą tik tuo atveju, jei ją panaikins prezidentas.
Vėliau Korėjos leidinys KBS pranešė, kad kariuomenė gavo įsakymą suimti Demokratų partijos lyderį Lee Jae Mooną, vyriausybę palaikančios partijos Liaudies galia lyderį Haną Dong Hungą ir parlamento pirmininką Woo Won Shik. Opozicinės partijos atstovai teigė, kad šiuo metu saugumiečiai bando įsiveržti į jų partijos vadovo kabinetą ir jį sulaikyti.
Šiuo metu ekspertai negali tiksliai pasakyti, kokia bus tolimesnė įvykių raida šioje situacijoje. Viena vertus, prezidentas turi įgyvendinti parlamento sprendimą, tačiau yra rizika, kad dabartinis vadovas nenorės panaikinti karo padėties. Tačiau prezidentui palankios partijos ir opozicijos spaudimas parlamente po balsavimo dėl rezoliucijos dėl karo padėties panaikinimo gali turėti neigiamos įtakos dabartiniam valstybės vadovui.
„Washington Post“ praneša, kad demonstrantai šiuo metu yra prie parlamento pastato, nesiskirsto ir vis garsiau skelbia, kad dabartiniam valstybės vadovui reikia apkaltos.
Anot opozicijos politiko Cho Kuko, tam yra ir teisinis pagrindas. Jo nuomone, karo padėties paskelbimas valstybės vadovo teikimu turi visus įstatymo ir Konstitucijos pažeidimo požymius ir tokie veiksmai gali būti vertinami kaip pasikėsinimas įvykdyti valstybės perversmą ar smurtinį valdžios užgrobimą.
Kartu ekspertai teigia, kad padėtis Pietų Korėjoje gali stipriai paveikti jos kaimynės Šiaurės Korėjos, taip pat pagrindinės Seulo sąjungininkės JAV veiksmus. Karo analitikas Cedricas Leightonas teigia, kad politinis nestabilumas Seule „gali rimtai pakenkti stabilumui Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, paveikti šalių ekonomiką ir gali „paveikti JAV karinių operacijų vykdymą ne tik šiame regione, bet ir visame pasaulyje“.
.png)
