„32 šalys.“ Viskas prasidėjo nuo „EstLink-2“ ()
NATO jau sustiprino patruliavimą.
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Regiono šalys tapo budrios po virtinės incidentų, susijusių su povandeninių kabelių ir dujotiekių pažeidimais Baltijos jūroje nuo 2022 m. Manoma, kad tai yra sabotažo aktai.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad karinis aljansas sustiprins patruliavimą Baltijos jūroje, kol Suomijos tyrėjai išsiaiškins, ar su Rusija susijęs laivas anksčiau pažeidė povandeninius kabelius regione.
Ketvirtadienį Suomijos valdžia perėmė „Eagle S“ laivo, kuris, jų manymu, padarė žalą povandeniniam elektros kabeliui, jungiančiam Suomiją ir Estiją, kontrolę.
Įtariama, kad „Eagle S“ inkaras nutraukė „Estlink-2“ kabelį, pranešė Suomijos valstybinis transliuotojas „Yle“.
NATO gali pradėti naudoti jūrų dronų parką, kad apsaugotų pažeidžiamus interneto kabelius Baltijos jūroje.
Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo penktadienį buvo paklausta apie laivo, kuris buvo nugabentas į Suomijos vandenis, konfiskavimą, bet jis atsisakė komentuoti.
|
„Eagle S“ yra pažymėtas Kuko salų vėliava, tačiau Suomijos muitinės ir ES pareigūnai jį apibūdino kaip vieną iš Rusijos šešėlinių tanklaivių, gabenančių naftą ir dujas. Jie nepaiso tarptautinių sankcijų, įvestų dėl karo Ukrainoje.
Senstantys laivai, kurių nuosavybė dažnai yra neaiški, įprastai eksploatuojami be Vakarų reguliuojamo draudimo.
Dėl to, kad Rusija naudoja laivus, kyla susirūpinimas dėl nelaimingų atsitikimų, susijusių su jų amžiumi ir neaiškia draudimo apsauga.
Pranešime X M. Rutte sakė, kad kalbėjosi su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu „apie Suomijos vykdomą tyrimą dėl galimo povandeninių kabelių sabotažo“.
M. Rutte sakė, kad „NATO sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje“.
Paprašytas išsamesnės informacijos kaip atrodo tie planai, jis pasakė, kad 32 šalių aljansas „išlieka budrus ir stengiasi teikti tolesnę paramą, be kita ko, didindamas mūsų karinį buvimą“ regione.
Suomija, turinti 1340 kilometrų sieną su Rusija, atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neutralumo politikos ir 2023 metais įstojo į NATO, reaguodama į invaziją į Ukrainą.
2023 m. spalį NATO ir jos sąjungininkės, reaguodamos į panašius incidentus, žvalgybiniams ir apsaugos skrydžiams dislokavo daugiau jūrų patrulinių orlaivių, tolimojo nuotolio radarų ir dronų, o į regioną taip pat buvo išsiųsta minų medžiotojų grupė.
Po aukšto lygio susitikimo apie incidentą A. Stubbas paskelbė X, kad „padėtis kontroliuojama. Neturime pagrindo nerimauti“, pridūrė jis, tyrimas tęsiamas.
Jis sakė, kad naujos priemonės galėtų apimti „laivų draudimo liudijimų patikrinimus“ regione.
A. Stubbas pridūrė, kad „mes taip pat ieškome būdų, remiantis tarptautine jūrų teise, kaip veiksmingiau reaguoti į panašius incidentus ateityje“.
NATO jau sustiprino patruliavimą šalia povandeninės infrastruktūros, kai nukentėjo dujotiekis „Nord Stream“.
Praėjusiais metais Aljansas įsteigė koordinavimo grupę, kad sustiprintų vyriausybių, ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės ryšius bei geriau apsaugotų povandeninius įrenginius.