„100 % priklausomi.“ Šimtais milijardų $. Kremlius pasiūlė Trumpui milžiniškus Rusijos resursus (2)
RF vykdė „labai sėkmingą verslą“.
© Stop kadras | https://www.facebook.com/watch/?v=3662780577353450
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarstė ar pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų su JAV, Kremlius Donaldo Trumpo administracijai pasiūlė susitarimą dėl Rusijos gamtos išteklių.
Rusija mano, kad Amerikos naftos kompanijos gali sugrįžti į šalį, taip pat domisi bendrais projektais su JAV Arktyje, prieš prasidedant deryboms Saudo Arabijoje sakė Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.
Pasak K. Dmitrijevo, vieno iš trijų Vladimiro Putino pasirinktų delegatų susitikti su amerikiečiais Rijade, Maskva mano, kad svarbu atnaujinti ekonominį bendradarbiavimą su JAV.
Didžiosios JAV naftos kompanijos RF vykdė „labai sėkmingą verslą“, sakė K. Dmitrijevas:
„Mes tikime, kad kada nors jos sugrįš, nes kodėl JAV atsisakytų galimybės naudotis Rusijos gamtos ištekliais, kuriuos ji suteikė? Mes taip pat turime vykdyti bendrus projektus, pavyzdžiui, Arktyje ir kitose srityse, tai leis mums būti sėkmingesniems“, – tęsė K. Dmitrijevas.
|
Anot jo, Amerikos įmonės neva prarado 300 milijardų dolerių dėl sankcijų Rusijai, o Joe Bideno administracija „pateikė daug klaidingų pranešimų“ apie Rusijos ekonomikos būklę (citatos iš „Interfax“ ir TASS).
Prieš invaziją į Ukrainą naftos gavyba Rusijoje užsiėmė tik viena didelė amerikiečių įmonė: „Exxon Mobil“, kuriai priklauso 30% projekto „Sachalin-1“.
Po sankcijų įvedimo bendrovė paskelbė apie pasitraukimą iš projekto, tačiau parduoti savo akcijų jai nepavyko: iš pradžių tikėtasi, kad tai įvyks 2023 metais, tačiau Kremlius terminą pratęsė du kartus – paskutinį kartą iki 2026 metų pabaigos.
Prasidėjus karui apie pasitraukimą iš Rusijos paskelbė ir pirmaujančios Amerikos naftos telkinių paslaugų bendrovės „Halliburton“, „Schlumberger“ ir „Baker Hughes“, kurių pagalba šaliai pavyko atkurti gamybą po SSRS žlugimo.
Prezidentas Vladimiras Putinas reikalavo, kad iki 2025 metų šalis būtų sukūrusi savo angliavandenilių gręžimo ir žvalgymo technologijas, o jų dalis siektų 80 proc.
Tačiau iš tikrųjų daugiau nei pusė hidrauliniam ardymui naudojamos įrangos – technologijos, kuri padidina gręžinių naudingumą ir išgauna sunkiai pasiekiamą naftą – vis dar yra iš „nedraugiškų“ šalių. O kai kurių pozicijų, pavyzdžiui, rotacinių valdymo sistemų, priklausomybė nuo importo yra visiška ir siekia 100%, apskaičiavo „Jakov and Partners“ ekspertai.
Rusijos vyriausybė savo Naudingųjų išteklių bazės plėtros iki 2050 m. strategijoje pripažino, kad išlieka priklausomybė nuo importuojamos įrangos naudingųjų iškasenų gavybos ir žvalgybos srityje. Jai tenka daugiau nei 90 % gręžimo įrangos, 50 % kasybos mašinų ir 30 % antžeminės geofizinės įrangos, rašoma dokumente.