„Tai kelia grėsmę Rusijos suverenitetui.“ Kremliuje panika. Iš JAV ir Europos ruošiasi pajudėti kariai ()
Planuoja į šalį išsiųsti 25–30 tūkst. karių.
.jpg)
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B3%D0%B5%D0%B9_%D0%9B%D0%B0%D0%B2%D1%80%D0%BE%D0%B2_(14-02-2022).jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NATO narių karinių kontingentų dislokavimas Ukrainoje Maskvai nepriimtinas, per spaudos konferenciją apie Rusijos ir Amerikos derybų Saudo Arabijoje rezultatus pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Užsienio politikos skyriaus vadovas taip reagavo į pranešimus, kad JAV išsiuntė nemažai užklausimų Europos Sąjungai, tarp jų – ir klausimą apie galimą taikos palaikymo pajėgų dislokavimą pasibaigus karui Ukrainoje.
„Karių, ginkluotųjų pajėgų atvykimas iš tų pačių NATO šalių, bet po svetima vėliava, po Europos Sąjungos vėliava ar su nacionalinėmis vėliavomis šiuo atžvilgiu nieko nekeičia. Tai, žinoma, mums nepriimtina“, – sakė Lavrovas.
NATO Ukrainos „absorbcija“ kelia tiesioginę grėsmę Rusijos suverenitetui, sakė jis ir pridūrė, kad RF diplomatai per antradienio derybas perdavė šią žinią savo kolegoms amerikiečiams.
|
Anksčiau JAV prašė Europos sąjungininkių paaiškinti, kokias saugumo garantijas jos yra pasirengusios suteikti Ukrainai, kad ateityje būtų laikomasi taikos sutarties, ir kaip ES reaguotų, jei jų dislokuotus karius pultų Rusija, rašo „Bloomberg“.
„Amerikiečiai yra suinteresuoti šalių kontingentais, tų, kurios yra pasirengusios juos suteikti, požiūriu, tačiau akivaizdu, kad klausimas skirtas Europos Sąjungos narėms“, – atsakė S. Lavrovas.
Vasario 17 dieną „Washington Post“ šaltiniai pranešė, kad Ukrainos sąjungininkai Europoje planuoja į šalį išsiųsti 25–30 tūkst. karių, kad būtų užkirstas kelias tolesnei Rusijos agresijai po taikos sutarties.
Dalinius planuota dislokuoti už kontaktinės linijos, kad jie būtų pasiruošę įsikišti įvykus bet kokiam Rusijos bandymui atnaujinti karinius veiksmus.
Tačiau vėliau tapo žinoma, kad susitarti nepavyko.
„Financial Times“ ir „Wall Street Journal“ šaltiniai pranešė, kad Vokietija, Italija, Lenkija ir Ispanija pasisakė prieš Europos karių siuntimą į Ukrainą, o Prancūzija, JK ir Švedija sutiko siųsti savo taikdarius.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažymėjo, kad šis klausimas neturėtų būti svarstomas tol, kol nebus įtvirtinta ilgalaikė taika, o Italijos ministras pirmininkė Giorgia Meloni pavadino karių siuntimą „sunkiausiu ir mažiausiai veiksmingiausiu“ iš galimų paramos Ukrainai variantų.
Pekinas taip pat pareiškė, kad neketina siųsti savo karių po galimo padėties Ukrainoje sureguliavimo, apie ką kitą dieną pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Pastarieji įvykiai įrodė, kad Kinijos pasiūlymai (užbaigti karą Ukrainoje) buvo objektyvūs, teisingi, racionalūs ir pragmatiški“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.
Jis palankiai įvertino JAV ir Rusijos derybų pradžią, pabrėždamas, jog „Kinija tikisi, kad visos susijusios šalys laiku dalyvaus“ taikos dialoge.
_06.jpg)
.jpg)
(1).jpg)
