„Reketas arba aklas pasimatymas.“ Ukraina ir JAV suklupo ()

2025-02-19

Du nežinomieji.

Volodymyras Zeelenskis ir Donaldas Trumpas
© Stop kadras|https://www.youtube.com/watch?v=9hFMp-qacjo

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Iš spaudoje nutekintų duomenų žinoma, kad JAV pareikalavo, jog Ukraina atiduotų 50 proc. pajamų, gautų iš naudingųjų iškasenų gavybos. Tačiau svarbu patikslinti, apie kokią gavybą kalbama – jau vykdomą ar pagal būsimas licencijas. Tai labai svarbu norint suprasti susitarimo, kurį savo komandos pastangomis prastūmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teisingumą. Apie tai rašo buvusi Ukrainos užsienio reikalų viceministrė, buvusi Ukrainos energetikos ministro patarėja Lana Zerkal.

„Taigi apie kokius 50 proc. buvo kalbama JAV iždo sekretoriaus Skoto Besento pasiūlytame susitarimo tekste? Jei kalbama apie 50 proc. esamų gavybos licencijų, tai tikrai atrodo kaip reketas. Tikiuosi, kad taip nėra. Kadangi, kaip suprantu, galime kalbėti tik apie 50 proc. pajamų iš naujų gavybos licencijų“, – tikina L. Zerkal.

[EU+Kuponai] Hibridiniai inverteriai „2in1“. Aukščiausia klasė ir fantastiškos kainos. Paskutiniai vienetai

2262

Labai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkiniai

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Ekspertė rašo, kad net ir kalbant apie 50 proc. pajamų iš naujų gavybos licencijų, šis susitarimas yra loterija abiem pusėms – jei nežinai ir spėlioji, kas tiksliai parašyta (arba neparašyta) susitarime.

„Tai kvietimas eiti į aklą pasimatymą arba lygtis su dviem nežinomaisiais. Nes iš to, kas rašoma spaudoje, neaišku, kiek jie (JAV) nori investuoti į dokumente minimą fondą. O mes negalime tiksliai pasakyti, kur ir kiek turime tų naudingųjų iškasenų, kuriomis domisi JAV, atsargų“, – aiškina Zerkal.

Ji priduria, kad jei D. Trumpo pasiūlymas susijęs su dar neišžvalgytais ištekliais, tai reiškia, kad prieš pradedant gavybą reikės atlikti labai brangiai kainuojantį darbą, kad būtų ištirti telkiniai ir, be kita ko, išsiaiškinta, ar ekonomiškai apsimoka juos išgauti. Tai gali užtrukti nuo 5 iki 20 metų ir negarantuoja teigiamo rezultato. Remdamasis „Naftogaz“ pavyzdinės 2021 m. įmonės strategijos pavyzdžiu, Zerkal nurodė, kad per 10 metų reikės investuoti 20 mlrd. dolerių plėtros programoms, seisminiams tyrimams ir naujų dujų telkinių gavybai finansuoti.

„Ukraina iš tiesų turi didelį tiek naftos, tiek dujų, svarbiausių medžiagų ir mineralinių išteklių potencialą, tačiau šie ištekliai nebuvo tiriami ir analizuojami. Ir mes tik teoriškai žinome, kad jų yra, bet kiek kainuoja žvalgyba ir ar bus ekonominė gamybos nauda, niekas tiksliai nežino“, – pabrėžė ekspertė.

Pasak Zerkalo, JAV pasiūlymas buvo ne ekonominis, o politinis susitarimas. Jis galėjo tapti ekonominiu susitarimu, jei JAV būtų aiškiai apibrėžusi savo finansinius įsipareigojimus papildyti fondą ir pasirengimą investuoti į potencialių telkinių žvalgybą.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

comments.ua

Aut. teisės: MTPC

(4)

(0)

(4)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()