„Kodėl Maskva grasina karu Baltijos šalims?“ (8)

2025-02-20

Nauja NATO misija Baltijos jūroje.

Baltijos regionas
© NormanEinstein, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Baltic_Sea_map.png

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

2025-ųjų vasario pradžia, susijusi su Vakarų ir V. Putino Rusijos konfrontacija, bus prisiminta dėl daugybės Maskvos pareigūnų pareiškimų apie tiesioginio karinio susirėmimo tarp Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir NATO riziką tiek Baltijos šalyse, tiek Arktyje. Estijos leidinys „rus.postimees.ee“ paklausė politikos ekspertų iš Rusijos Federacijos, ką reiškia šie pareiškimai.

Pirmas teiginys.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministerijos Užsienio politikos planavimo departamento direktorius ir Rusijos ambasadorius Belgijoje, kur, kaip žinoma, yra NATO būstinė, Aleksandras Tokovininas vasario 6 dieną paskelbė besiruošiantis tiesioginiam Vakarų šalių ir Rusijos kariniam susidūrimui Baltijos šalyse ir Arktyje.

„Kalbama apie Europos erdvės militarizavimą. Tiesą sakant, apie pasirengimą kariniam susirėmimui su Rusija. Atsižvelgiant į tiesioginio branduolinių valstybių susidūrimo pavojus ir beprotybę, toks požiūris neatitinka protingos logikos – apie šių Maskvos signalų tikslus kalbėjo S. Šelinas.

[EU+Kuponas] Pirkėjai sužavėti. „Labiau nei pateisina lūkesčius. Nuostabi kokybė. Su lazeriniu kreiptuvu. Ir dar tokia kaina.“ Būtinas „pasidaryk pats“ entuziastams ir profesionalams

1266 2

Nuostabi kaina

Specialus kuponas

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkinys

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Antras teiginys.

Jau kitą dieną Rusijos valstybinė žiniasklaida citavo kitą Maskvos diplomatą, Rusijos ambasadorių Suomijoje Pavelą Kuznecovą. Jis paskelbė apie šios naujos NATO šalies piliečių ruošimą karui.

„Šalyje stiprėja karo psichozės atmosfera. Gyventojai gąsdinami „agresyviais Rusijos planais“. Jie raginami ruoštis karui. Skatinamos įvairios iniciatyvos gyventojų kariniams įgūdžiams palaikyti, intensyvinamas ir plačiai spaudoje nušviečiamas bombų slėptuvių tobulinimas, plečiasi šaudymo klubų tinklas, didinamas kariškių amžiaus limitas.“

Šis Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas nesakė, kad su Suomija ir Baltijos valstybėmis besiribojančiuose Rusijos Federacijos regionuose kalbama ne tik apie bombų slėptuves ar būtinybę tinkamai apmokyti gyventojus, bet ir dislokuojami nauji mobiliųjų raketų sistemų padaliniai.

Trečias teiginys.

Šiame fone apie karines problemas, susijusias su Baltijos regionu, kalbėjo ir V. Putino vyriausiasis „silovikas“, buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Nikolajus Patruševas, 1999-aisiais tapęs V. Putino įpėdiniu kaip vyriausias saugumo pareigūnas, vis dar atsakingas už opiausias Kremliaus galios problemas vidaus ir užsienio politikoje.

„Šiuo metu Šiaurės Atlanto aljansas rimtai diskutuoja apie galimybę organizuoti laivų patikrinimus tarptautiniuose vandenyse, o tai yra šiurkštus JT jūrų teisės konvencijos, garantuojančios netrukdomą tranzitinį judėjimą atviroje jūroje, pažeidimas“, – sakė N. Patruševas, kuris taip pat yra Rusijos jūrų laivybos valdybos pirmininkas. „Rusijos karinio jūrų laivyno būklė leidžia apsaugoti RF jūrines sienas, užtikrinti Rusijos laivų saugumą nuo karinių grėsmių. Karinis jūrų laivynas jau komplektuojamas su nepilotuojamais kateriais. Jų gamyba gerokai išaugo“, – pridūrė jis.

Neoficialiomis žiniomis, N. Patruševas prižiūri šešėlinį Rusijos Federacijos laivyną, kuris ir toliau eksportuoja angliavandenilius, taip pat ir per Baltijos jūrą, suteikdamas Kremliui finansinių išteklių tęsti karui.

„Žinoma, tai yra reakcija į naują NATO misiją Baltijos jūroje. Be abejo, šie dalykai yra susiję. Ir todėl šios grėsmės pirmiausia kreipiamos į Baltijos regiono šalis“, – įsitikinęs politologas Fiodoras Krašennikovas.

„Tai teigė budintys karininkai. Nes tai visai ne ambasadorių lygmens sprendimas. Ambasadoriai apie tai sužino po fakto, bet nauja NATO misija juos suneramino. Ir jie nusprendė atsakyti grasinimais“, – pritaria „The Moscow Times“ ekspertas ir vienas iš Sankt Peterburgo politinių tyrėjų Sergejus Šelinas.

„Jeigu čia yra politinis skaičiavimas, tai tikrai tai susiję su paprastų žmonių Europoje reakcija. Antra vertus, jis skirtas tiems, kurie priima sprendimus Europos Sąjungoje.

Gali būti, jog rusai tiesiog tiki, kad V. Putinas pritars tam, ką jie sako garsiai, ir pagirs juos už tai. Jie tai daro daugiau jo labui nei politikai“, – apie šių Maskvos signalų tikslus kalbėjo S. Šelinas.

„Tai atrodo kaip dalis pasaulinės kampanijos, skirtos pasirengti deryboms su D. Trumpu. Reiškia, kad V. Putinas turi didinti įtampą. Maskva bando sukelti nerimą Baltijos šalyse, Suomijoje ir Vakarų Europoje.

Kremlius bando daryti spaudimą šia tema, kad jūsų politikai paskambintų D. Trumpui ir paprašytų išspręsti problemą. D. Trumpas, aišku, nenori viso to daryti“, – šiek tiek plačiau į Šiaurės Europos žemėlapį žvelgia F. Krašennikovas.

„Bet jei vyks derybos su D. Trumpu dėl Ukrainos, tai bus galima bandyti parduoti kaip nuolaidą. Įtampa atslūgs, žmonės atsidus: „Gerai, kad nebus karo.“ Kaip buvo devintojo dešimtmečio viduryje, kai susitiko M. Gorbačiovas ir R. Reiganas, ir visas pasaulis atsiduso: ačiū Dievui, rytoj raketos neskraidys.

Apskritai prognozuoju, kad V. Putinas sumažins konfrontacijos su JAV laipsnį, o kai kuriose Europos dalyse jį padidins. D. Trumpui vadovaujant, Amerika Kremliui atrodo pernelyg pavojinga priešininkė, o Europa išlieka sisteminė žaidėja ir nereaguos per griežtai“, – mano politologas Abbasas Galiamovas.

„Netikiu, kad dabartinėje situacijoje V. Putinas yra pasirengęs pradėti tiesioginį karą ir šiame fronte. Ne todėl, kad NATO šiuo metu neįveikiamas, o dėl to, kad pats V. Putinas nėra geriausios formos. Dabar jam reikia užbaigti karą Ukrainoje tuo, ką jis gali pavadinti pergale. Ir jei mes suprantame V. Putino logiką, jis nori sukurti dar vieną įtampos lauką, kuris vėliau gali būti pakeistas jūriniais incidentais.

„Nesu karybos specialistas ir negaliu įvertinti, kaip toliau pasikeis rizikos, kiek NATO iš tikrųjų sustiprės Baltijos jūroje. Jei Aljanso karinis buvimas čia tikrai padidės, tai sumažina incidentų Baltijos jūroje tikimybę, ką mes visi neseniai stebėjome“, – kalbėjo S. Šelinas.

„RF žais kiek įmanoma atkakliai, ant visaverčio karo slenksčio, bet neperžengdama šios ribos“, – sakė A. Galiamovas.

„Taip, gera iniciatyva iš NATO pusės patruliuoti Baltijos jūroje. Tai gerai, bet to nepakanka. Man atrodo, kad ta deeskalavimo taktika, kurią rodo amerikiečiai, neveikia. Taip elgtis su Rusija negalima. Kai tik Rusija jaučia silpnumą, ji pradeda dar stipriau spausti. Kremlius tai rodo tik daug metų“, – sausio pabaigoje interviu „Rus.Postimees“ sakė Demokratinių principų centro direktorius ir Centrinės Europos universiteto (Viena, Austrija) asocijuotas tyrėjas Antonas Šechovcovas.

„Turime sustabdyti šį laivyną [Rusijos šešėlinį laivyną]. Turime kiek įmanoma labiau kontroliuoti tai, kas vyksta. Ir nebijoti. Tai yra Europos sėkmės scenarijus. Nebijokite iššūkių.“

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

nra.lv

Aut. teisės: MTPC

(34)

(0)

(34)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (8)