„Teks perkelti 90 % gyventojų.“ Šalis kovoja dėl savo išlikimo ()
Kadaise ji buvo vadinama Maloniąja sala (Pleasant Island). Dabar šios šalies pasą galite nusipirkti už kiek daugiau nei 100 000 dolerių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Štai kiek mažytė Ramiojo vandenyno valstybė Nauru įvertino savo dokumentą. Tokiu būdu valdžia nori finansuoti žmonių persikėlimą iš vietovių, kurioms gresia kylantis jūros lygis. „Auksinis pasas“ leidžia jo turėtojui be vizų atvykti į beveik 90 šalių. Anksčiau tuo naudojosi ir teroristai.
Apie sprendimą parduoti Nauru pasą antradienį, vasario 25 dieną, paskelbė šalies prezidentas Davidas Adeangas. Su klimato kaita kovojanti valstybė besidomintiems siūlo dokumentą už 105 000 dolerių. Surinkti pinigai skirti finansuoti galimą kelių tūkstančių gyventojų perkėlimą į saugią teritoriją.
Interviu naujienų agentūrai AFP Nauru prezidentas sakė, kad pinigai ne tik leis „prisitaikyti prie klimato kaitos“, bet ir „užtikrins tvarią ir klestinčią ateitį ateities kartoms“.
„Tai daugiau nei tik išlikimas. Tai taip pat saugių, atsparių ir tvarių namų užtikrinimas ateities kartoms. Mes pasiruošę kelionei, kuri laukia ateityje“, – pabrėžė Davidas Adeangas.
|
Nauru yra maža sala, kurios plotas yra maždaug 21 kvadratinis kilometras. Tai trečia mažiausia šalis pasaulyje po Vatikano ir Monako. Ji yra Ramiajame vandenyne 42 km į pietus nuo pusiaujo. Įvairių šaltinių duomenimis, saloje gyvena nuo 11 000 iki maždaug 13 000 žmonių.
XIX amžiuje Didžiosios Britanijos kolonistai salą pavadino Maloniąja sala (Pleasant Island) dėl nuostabių paplūdimių ir nuostabių vaizdų. Tačiau dabar gyventojai į ateitį žvelgia su vis didesniu susirūpinimu.
Kaip ir kitos salų šalys, Nauru kovoja su visuotinio atšilimo padariniais. Kylant jūros lygiui ir vis ekstremalėjant oro reiškiniams, kuriuos skatina klimato kaita, salos pakrantė susiduria su didėjančia erozija.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kaip teigia Edwardas Clarkas, Nauru piliečių klimato ir ekonomikos atsparumo programos vadovas, dabartinio finansavimo iš klimato fondų nepakanka.
Pardavusi savo pasą žmonėms iš kitų šalių, Nauru valdžia tikisi per pirmuosius metus surinkti mažiausiai 5,7 mln. dolerių. Je tikisi, kad ateinančiais metais ši suma padidės iki 43 milijonų dolerių, o tai sudarytų apie 20 % valstybės BVP.
Šalies vyriausybės teigimu, dėl kylančios grėsmės į aukštesnes vietas teks perkelti maždaug 90 % gyventojų. Vien pirmasis šio perkėlimo etapas vertinamas maždaug 60 mln. dolerių.
Šis projektas turi būti finansuojamas parduodant pasus. Kaip pabrėžia Nauru vyriausybė, šio dokumento turėtojas be vizos gali atvykti į 89 šalis, įskaitant JK, Airiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Honkongą.
Tokio tipo iniciatyva, vadinama „auksiniu pasu“, naudojasi daugelis pasaulio šalių. Kitos salų valstybės, tokios kaip Vanuatu, Samoa ir Tonga, taip pat parduoda savo pilietybę. Tačiau problema ta, kad tokį dokumentą dažnai gali turėti pavojingi žmonės, įskaitant teroristus. Nauru tai pati patyrė.
2003 m. Azijoje buvo suimti 6 teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ nariai, naudojantys Nauru pasą. Kilo tarptautinis skandalas, o tuometinis prezidentas Derogas Gioura patikino, kad dokumentai daugiau nebus parduodami.
Dabartinė salos valdžia tvirtina, kad kandidatai į naujus piliečius bus tikrinami. Kaip sakė Edwardas Clarkas, šį kartą Nauru pasiūlys pilietybę tik „mąstantiems investuotojams“, kurie praeina „griežtas ir kruopščiai atliktas, išsamias procedūras“. Ar iš tikrųjų taip bus? Laikas parodys.
