Minus du trilijonai. Kirto sankcijos. Žlugo Rusijos verslo planas ()
Kaltina infliaciją.
© Ludvig14, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Moscow_RussiaCentralBank_M00.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekonomikos problemos tampa vis akivaizdesnės. Remiantis praėjusių metų rezultatais, Rusijos įmonės iš viso uždirbo 30,4 trilijono rublių (0,33 trln. eurų).
Tai 6,9% mažiau nei 2023 metais, o atsižvelgiant į kainų kilimą – maždaug 15% mažiau (infliacija buvo 9,4%, BVP defliatoriaus indeksas – 8,9%). Bendras pelningai dirbančių įmonių rezultatas per metus kito nedaug: 37,6 trln., arba minus 0,8%. Tačiau nuostoliai šoktelėjo: 37,7% iki 7,2 trilijono rublių (0,08 trln. eurų).
Daugumoje pramonės šakų sumažėjo pelningai dirbančių įmonių skaičius, lapkričio pabaigoje sakė Centrinio banko pirmininko pavaduotojas Philippas Gabunia.
„Daugelis įmonių pastebi, kad auga komponentų, žaliavų ir tiekimo sąnaudos, didėja darbo kaina, tarifai, logistikos grandinės tampa sudėtingesnės ir brangesnės – visa tai turi įtakos gamybos savikainai“, – aiškino jis.
|
Aleksejus Kuznecovas iš HSE plėtros centro teigia, kad po rekordinių 2023 metų, kai ekonomika jau rodė perkaitimo požymius, tam tikras atšalimas yra logiškas, o įtakos turėjo ir palūkanų bazinio kurso padidėjimas.
Tai ne tik sumažina vartotojų paklausą (žmonės mieliau taupo, o ne išleidžia), bet ir padidina verslo išlaidas. Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro (CMASF) ekspertų teigimu, rudenį gamybos įmonės ketvirtadalį pelno išleido palūkanų mokėjimui.
Iš didžiųjų pramonės šakų ypač stiprus nuosmukis buvo prekyboje (didmeninė ir mažmeninė prekyba), kur pelnas sumažėjo 39% nuo 44,6 iki 28,4 trilijono rublių (nuo 0,48 iki 0,31 trln. eurų), finansinė veikla (-18%, iki 2,2 trilijono rublių), energetika ir komunalinės paslaugos (-35%, 1,06 trilijono rublių).
Prekybos problemas A. Kuznecovas aiškina sankcijomis ir įkainiais – „tiekimo grandinių sutrikimu, atsiskaitymų su užsienio tiekėjais komplikacija, ženkliai išaugusiais komisiniais už tarptautinius mokėjimus ir šiai pramonei labai reikalingų paskolų brangimu“.
Finansų sektoriuje aukštą kursą lydėjo neigiamas vertybinių popierių portfelių perkainojimas. O anglies pramonė patiria absoliutų nuostolį – 112,6 mlrd. rublių (1,23 mlrd. eurų).
Tačiau Centrinis bankas, remdamasis įmonių stebėjimu, mano, kad pagrindinė pelno mažėjimo priežastis yra infliacija.
Didžioji dalis įmonių (86 proc.) praėjusiais metais negalėjo visiškai perkelti kaštų padidėjimo į kainas, o dauguma apklaustų organizacijų (60 proc.) dėl įvairių priežasčių galėjo į kainas perkelti ne daugiau kaip 30 proc. Tam trukdė nepakankama paklausa ir didelė konkurencija.
Centrinis bankas įsitikinęs, kad jo politika verslui netrukdo, o padeda. „Pakeldami bazinę normą ir stabdydami infliaciją ribojame įmonių išlaidų augimą“, – sakė Ph. Gabunia.
Įmonių pelno mažėjimas buvo viena iš priežasčių, lėmusių netikėtą centrinio banko sprendimą gruodžio pabaigoje nekelti bazinės palūkanų normos.
Tai gali reikšti artėjantį ekonominės veiklos atšalimą, nes apriboja įmonių galimybes didinti gamybos veiksnių, įskaitant darbo išteklių, paklausą, diskusijos metu atkreipė dėmesį Centrinio banko vadovai.
Pernai suma iš pajamų mokesčio į biudžetą išaugo 1,6% iki 8,1 trilijono rublių (0,09 trln. eurų) – didinant pajamų iš vertybinių popierių (palūkanų ir dividendų) mokėjimo tarifus, aiškina Federalinė mokesčių tarnyba.
Pelno mokestis atnešė 13,3% biudžeto sistemos pajamų. Nuo šių metų pajamų mokestis padidėjo nuo 20% iki 25%.