Odesos uostas ir Zaporižios AE. „Putinas ir Trumpas išsidalins Ukrainos turtą“ ()
Baltieji rūmai ne kartą leido suprasti, kad Rusijos Federacija išlaikys Krymo ir daugelio okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_and_Donald_Trump_%282019-06-28%29_10.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 18 dieną su Vladimiru Putinu aptars Ukrainos teritorijos padalijimą paliaubų ir taikos atveju. Abu lyderiai surengs savotišką 1945 metų vasario mėnesio Jaltos konferencijos, kuri apibrėžė pokario pasaulio tvarką, analogą, rašo „The New York Times“.
Planuojamas abiejų prezidentų pokalbis telefonu bus skirtas tam, kokias Ukrainos teritorijas ir turtus Rusija išliks savo kontrolėje. Iš esmės Trumpas ir Putinas aptars „atlygį Rusijai už 11 metų agresiją prieš Ukrainą“.
|
Baltieji rūmai leido suprasti, kad Rusijos Federacija išlaikys besąlygišką Krymo ir, ko gero, beveik visų kitų šiuo metu okupuotų teritorijų kontrolę.
JAV prezidento administracijos atstovai teigia informuojantys Ukrainos kolegas ir Europos lyderius apie bendravimą su Rusija. Šiuo metu neaišku, ar Ukraina, ar Europos valstybės sutiks su D. Trumpo ir Putino susitarimais.
Tuo pat metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjai išreiškė susirūpinimą, kad D. Trumpas gali paremti Putino norą užimti kitas Ukrainos teritorijas, įskaitant svarbų Odesos uostą. Kitas svarbus diskusijų objektas – Zaporižios AE.
Pasak Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenko, niekas negali Rusijai perduoti nė vieno uosto.
„Vėl kažkokie nežinomi šaltiniai, viešai neatskleista informacija, ažiotažas. Kaip ir sakiau, ateityje to bus daug. Tačiau tokios spėlionės dažniausiai neturi nieko bendro su realybe“, – komentavo jis.
Monica Duffy Toft, Tuftso universiteto (JAV) tarptautinės politikos profesorė, sako, kad šiandieninis geopolitinis kraštovaizdis primena Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Didžiosios valstybės derasi tarpusavyje dėl naujos pasaulio tvarkos, kaip tai darė sąjungininkų lyderiai, perbraižydami pasaulio žemėlapį Jaltoje.
„Teritorijos plėtra yra tai, ko Putinas nori. Įdomu tai, ko nori Trumpas: pažiūrėkite į jo pretenzijas į Grenlandiją, Panamą ir Kanadą“, – sakė ekspertė.
Abu lyderiai, jos vertinimu, siekia savo šalis padaryti „didžiomis“ per teritorinius įsigijimus.
„Didysis klausimas tebėra Kinija. Derybų dėl Ukrainos rezultatai ir ypač tai, ar Putinas bus apdovanotas už karą, gali parodyti, ką Xi Jinpingas nuspręs dėl Taivano“, – apibendrino Toft.
