„Mūsų tauta dar niekada taip įžūliai neišpardavė už laisvę kovojančios šalies“ ()
„D. Trumpas manė, kad gali įtikinti V. Putiną arba pergudrauti.“

© Gage Skidmore, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Donald_Trump_by_Gage_Skidmore_2.jpg
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Jei J. D. Vance'as ir D. Putinas išparduos Ukrainą Vladimirui Putinui, jie amžinai bus prisiminti kaip pagrindinės vertybės, kuria 250 metų vadovavosi JAV užsienio politikai – laisvės gynimo nuo tironijos, išdavikai“, – rašė „New York Times“ apžvalgininkas Thomas Friedmanas.
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas antradienį kalbėjosi telefonu. Baltųjų rūmų pareiškime po skambučio teigiama, kad jie sutiko nutraukti ugnį prieš infrastruktūrą ir energetikos objektus ir pradėti derybas dėl tolesnių žingsnių.
Kremlius paskelbė, kad V. Putinas sutiko 30 dienų nutraukti Ukrainos energetikos infrastruktūros apšaudymą ir jau išdavė atitinkamą įsakymą Rusijos armijai. Jis taip pat pareikalavo visiškai sustabdyti Vakarų karinę pagalbą Ukrainai.
D. Trumpas interviu televizijai „Fox News“ sakė, kad pagalbos nutraukimo sąlyga pokalbio su V. Putinu metu nebuvo iškelta.
|
„New York Times“ komentatorius ir tris kartus Pulitzerio premijos laureatas Thomas Friedmanas abejoja Baltųjų rūmų pasakojimu, teigiančiu, kad „du Donaldo Trumpo bičiulio Steve'o Witkoffo ir V. Putino susitikimų, keleto V. Putino ir D. Trumpo pokalbių telefonu“ turėjo pakakti „užbaigti Rusijos invaziją Kyjivui priimtinomis sąlygomis“.
„D. Trumpas negalėjo taip greitai parduoti viešbučio – nebent jį atiduotų nemokamai“, – ironizuoja apžvalgininkas. Ir jis perspėja JAV prezidentą ir viceprezidentą, kad jeigu jie „parduos“ Ukrainą V. Putinui, „jie amžinai bus prisiminti kaip pagrindinės vertybės, kuria 250 metų vadovavosi JAV užsienio politikai – laisvės nuo tironijos – išdavikai“.
„Mūsų tauta dar niekada taip įžūliai neišpardavė už laisvę kovojančios šalies, kurią mes ir mūsų sąjungininkai palaikėme trejus metus“, – rašė T. Friedmanas.
Analizuodamas JAV administracijos pareiškimus, komentatorius pabrėžia, kad „paprasčiausias būdas „užbaigti žudymą“ būtų žudymą pradėjusiai pusei, kurios armija įsiveržė į Ukrainą dėl visiškai išgalvotų priežasčių, palikti Ukrainą“.
T. Friedmanas pabrėžia, kad V. Putinui D. Trumpo reikia tik tuo atveju, jei jis nori „kažko daugiau nei „užbaigti žudymą“. Publikacijos autorius taip pat mano, kad Amerikos lyderis yra naudingas Rusijos prezidentui tik dėl to, kad nori „įvesti (...) pokario apribojimus Ukrainai“ be tolesnių karo nuostolių.
Komentatorius primena, kad Amerikos prezidentas per derybas su V. Putinu nustūmė Europos sąjungininkus, nors – „priešingai D. Trumpo melui“ – jie daugiau išleido ginklams ir karinei įrangai, ekonominei pagalbai ir pabėgėliams iš Ukrainos remti nei JAV.
Autorius stebisi, kodėl prezidentas taip atsisakė „geriausio sverto – mūsų sąjungininkų“ ir kodėl „gėdingai pavadinęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“, jis demonstratyviai sustabdė Amerikos karinę ir žvalgybinę pagalbą Ukrainai“.
Autorius cituoja neįvardyto Kremliaus užsienio politikos analitiko nuomonę, kuris mano, kad V. Putinas veiksmingai manipuliuoja Amerikos lyderiu.
„D. Trumpas nesupranta, kad V. Putinas (...) nori pasiekti savo pagrindinį tikslą: susilpninti tarptautines JAV pozicijas, sugriauti aljansų tinklą pirmiausia Europoje ir destabilizuoti JAV viduje, kad pasaulis būtų saugus V. Putinui ir Xi Jinpingui“, – „New York Times“ sakė šaltinis. Ir V. Putinas, ir Xi Jinpingas nori, kad Amerika apsiribotų Vakarų pusrutuliu, o ne „susimaišytų su vienu iš jų Europoje arba Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, o D. Trumpą laiko savo pėstininku, galinčiu tai jiems suteikti“.
Kaip rašo „Washington Post“, Vladimiras Putinas tikisi, kad „derybomis pasieks tai, ko jam nepavyko pasiekti mūšio lauke“. Kremliaus maksimalistinių reikalavimų vykdymas – visiško užsienio karinės pagalbos ir žvalgybos informacijos perdavimo Ukrainai sustabdymas – susilpnėjusią Ukrainos kariuomenę „paliktų niokojančiam Rusijos puolimui“, pabrėžė laikraščio komentatorius.
Donaldas Trumpas dabar susiduria su dilema: jis gali pabandyti priversti Ukrainą priimti V. Putino reikalavimus – tai supykdytų JK ir Prancūziją, istoriškai dvi artimiausias JAV sąjungininkes – arba jis gali priversti Maskvą nuolaidžiauti. Tačiau D. Trumpui būtų sunkiau pasiekti tikslą – užbaigti karą.
Pasak autoriaus, nepaisant „viso prieš pokalbį kilusio triukšmo“ tarp lyderių, jų pokalbis buvo ne „Jaltos telefoninė versija“, o „pabrėžė skirtumus, o ne susitarimą“.
Kol kas D. Trumpas pastūmėjo tik vieną konflikto pusę, o WaPo abejoja, ar jis ketina tą patį padaryti su V. Putinu, nors susidūrimas su Rusijos lyderiu gali pakelti prezidento tarptautinius reitingus.
D. Trumpas „akivaizdžiai pralaimėjo pirmąjį tiesioginį diplomatinį susirėmimą“
Pasak CNN, ilgai lauktas D. Trumpo ir V. Putino pokalbis patvirtino, kad Rusijos lyderis „jaučia galintis be pastangų pergudrauti savo kolegą“.
„Rusija pasinaudojo šiuo pokalbiu, kad pabrėžtų savo reikalavimą nutraukti Vakarų pagalbą Ukrainai ir savo norą sukurti „darbo grupes“ Ukrainos ir Rusijos ir Amerikos santykių klausimais. „Darbo grupės“ yra Rusijos diplomatinis eufemizmas, reiškiantis karštą nesidomėjimą“, – pažymėjo CNN.
Tinklalapyje rašoma, kad pokalbio metu D. Trumpo administracija sugebėjo „trumpai tariant, patvirtinti, kad Maskva ieško įtrūkimų ir silpnybių ir negailestingai važiuoja virš jų tanku“.
Anot CNN, „D. Trumpas manė, kad gali įtikinti V. Putiną arba pergudrauti“, bet nieko panašaus nepasiekė. „Jis aiškiai pralaimėjo pirmajame tiesioginiame diplomatiniame susidūrime su juo“, – įvertino portalas.