„Neribotam laikui.“ Ruošiami kariai. Prieš Rusiją susivienijo 30 šalių ()
Tai daroma siekiant „apsaugoti save“.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=WM92dRcEroY
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Čekija prisijungs prie taikos palaikymo misijos Ukrainoje pasibaigus karui su Rusija, interviu „Europeiska Pravda“ sakė šalies prezidentas Petras Pavelas.
Anot jo, Praha jau prisijungė prie „norinčiųjų koalicijos“ aprūpinant karius, kurie prižiūrėtų, kaip laikomasi Kyjivo susitarimų su Maskva.
Šiuo metu vyksta diskusijos šiuo klausimu ir „kai tik bus bendrai pasirengta siųsti kontingentą, Čekija bus to dalis“, – patikino P. Pavelas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Čekija ketina būti tarp šalių, kurios suteiks saugumo garantijas Ukrainai. Anot jo, tai turi būti daroma siekiant „apsaugoti save“.
Ir nors politikai „gali turėti skirtingų nuomonių“ šiuo klausimu, „jei yra tam pasiruošusi stipri Europos šalių grupė“, „Čekija turėtų būti tarp jų“, – sakė P. Pavelas.
|
Jis pridūrė, kad saugumą Ukrainoje užtikrins du pagrindiniai veiksniai: Europos taikdariai ir aktyvus amerikiečių verslo dalyvavimas šalyje. Taip pat, pasak P. Pavelo, Ukrainos narystės NATO klausimas neturėtų būti pašalintas iš svarstymo, nes „politikai ateina ir išeina“, o po trejų metų JAV turės kitokią vyriausybę, kuri gali skelbti savo požiūrį šiuo klausimu.
JK ir Prancūzija vadovauja taikdarių siuntimo misijai į Ukrainą, kai pasibaigs karas su Rusija. Anot „The Times“, Turkija, Kanada ir Australija jau susitarė siųsti šiems tikslams savo karius.
Daugiau nei 30 kitų šalių išreiškė pasirengimą paremti misiją, įskaitant ginklus ir logistiką. Iš viso „norinčiųjų koalicija“ į Ukrainą gali išsiųsti iki 30 tūkst. karių.
Be to, JK planuoja juos ten išlaikyti neribotą laiką, būtent „tiek, kiek reikės taikos susitarimui išlaikyti ir Rusijai sutramdyti“. Kovo 27 dieną koalicijos šalys vėl susitiks aptarti įsipareigojimų detalių.
Tuo tarpu Kinija pradėjo atidžiau žiūrėti į iniciatyvą. „Welt“ šaltiniai ES diplomatiniuose sluoksniuose pranešė, kad Pekinas „nujaučia“ dalyvavimo misijoje klausimą per savo diplomatus, kurie aiškinasi, ar Europos šalys leistų žengti tokį žingsnį.
Leidinio pašnekovai pabrėžė, kad Kinijos įtraukimas į „norintųjų koaliciją“ sustiprintų Rusijos sutikimą užsienio karių buvimui Ukrainoje po taikos sutarties pasirašymo.
Anksčiau „Bloomberg“ šaltiniai Kremliuje teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori matyti Kinijos ar kitų „neutralių“ šalių karius kaip taikdarius, prieštaraudamas Europos kontingento dalyvavimui.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paaiškino, kad NATO pajėgų pasirodymas po bet kokiomis vėliavomis Ukrainoje reikš, kad karo „pagrindinės priežastys“ neišnyko.
.jpg)
.png)