Žinoma, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą ir užėmė jos teritoriją, jis tvirtino, kad ginasi nuo NATO plėtros į rytus. Tačiau dauguma JT narių pasmerkė jo elgesį, o tos, kurios to nepadarė, pavyzdžiui, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas, taip pat yra suinteresuotos atsverti Ameriką.

Nors kai kurios valstybės gali pateikti skundus prieš kitas tarptautiniams teismams, šie tribunolai neturi galimybių vykdyti savo sprendimų. Panašiai, nors JT Saugumo Taryba gali įgalioti valstybes užtikrinti kolektyvinį saugumą, ji tai daro retai. Penkios nuolatinės Tarybos narės (JK, Kinija, Prancūzija, Rusija ir JAV) turi veto teisę ir nenori rizikuoti dideliu karu. Veto veikia kaip saugiklis ar grandinės pertraukiklis elektros sistemoje: geriau išjungti šviesą, nei sudeginti visą namą.

Be to, pasaulio tvarka gali stiprėti arba susilpnėti dėl technologinių pokyčių, kurie keičia karinės ir ekonominės galios pasiskirstymą; vidiniai socialiniai ir politiniai pokyčiai, keičiantys didžiosios valstybės užsienio politiką; arba transnacionalinės jėgos, tokios kaip idėjos ar revoliuciniai judėjimai, kurios gali plisti už vyriausybių kontrolės ir pakeisti visuomenės suvokimą apie dominuojančios tvarkos teisėtumą.

Pavyzdžiui, po 1648 m. Vestfalijos taikos, kuri užbaigė Europos religinius karus, normatyvinėje pasaulio santvarkoje buvo įtvirtintas valstybės suvereniteto principas. Bet be teisėtumo principų pokyčių, keičiasi ir galios išteklių paskirstymas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, JAV tapo didžiausia pasaulio ekonomika, o tai padėjo joms nustatyti karo baigtį per karinę intervenciją. Nors JAV prezidentas Woodrow Wilsonas bandė pakeisti nusistovėjusią tvarką padedamas Tautų Sąjungos, JAV vidaus politika pastūmėjo šalį izoliacionizmo link, leisdama Ašies jėgoms 1930-aisiais pabandyti įvesti savo tvarką.

Po Antrojo pasaulinio karo JAV sudarė pusę pasaulio ekonomikos, karinė galia prilygo Sovietų Sąjungos galiai, o JT reguliavimo institucija buvo silpna. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. JAV kurį laiką mėgavosi gyvenimu vienpoliame pasaulyje, tik įsivėlė į konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Tikėdamos, kad JAV smunka, Rusija ir Kinija pakeitė savo politiką. Putinas įsakė įsiveržti į kaimyninį Sakartvelą, o Kinija savo atsargią Deng Xiaoping laikų užsienio politiką pakeitė į ryžtingesnę. Tuo tarpu spartus Kinijos ekonomikos augimas leido sumažinti atsilikimą nuo Amerikos.

Palyginti su Kinija, Amerikos galia iš tiesų sumažėjo, tačiau jos dalis pasaulio ekonomikoje išliko apie 25 %. Nors JAV palaiko tvirtus ryšius su Japonija ir Europa, joms tenka daugiau nei pusė pasaulio ekonomikos, o Kinijai ir Rusijai – tik 20 %.

Ar Trumpo administracija išsaugos šį unikalų Amerikos galios šaltinį, ar Kallas teisi, kad esame lūžio taške? 1945, 1991 ir 2008 metai taip pat buvo lūžio taškai. Jei būsimi istorikai į šį sąrašą įtrauks 2025-uosius, tai bus labiau JAV politikos rezultatas – savęs sukelta žaizda, o ne neišvengiama istorijos eiga.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

APSI Strategist

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (2)

„Niekas niekada dar taip nepažemino Musko“

+1

[ŽT] „Rado būdą, kaip smogti JAV“

+2

Negi JAV tam ryžtųsi? Vienas žiaurus ginklas prieš Kiniją

+4

„Siekiant išvengti katastrofos.“ Estija jau žino, ką darys su laivais Baltijos jūroje. Kremlius bus įtūžęs

+1

„19 828. Fronto linijoje. Patyrė didžiausią smūgį“

+1

[ŽT] Trumpo chaoso pasekmės. Jis stumia savo draugus į priešų glėbį

+1

Drebinantis JAV žingsnis. Panaikino visų vienos šalies piliečių vizas. Kas vyksta?

+6

[ŽT] Kinija ruošiasi smūgiuoti atgal. Holivudas turi ruoštis

+1

(1)

„Kovos iki galo.“ Kinija smogė JAV (Video)

+2

[ŽT] „Jūra, o ne kūdra“. Ryt karas įsibėgėja

+1

[ŽT] „Tikrai ne, savo piliečių reikalavome.“ Kinija skelbia atsakymą į Ukrainos kaltinimus

+2

Liko 6 mėn. „Plieninė kilpa. Atakuoja 20 000“

+1

„1 000 %. Eisim iki galo“

+1

Netikėtas smūgis Lenkijai. „Pro čia keliauja 95 % visos paramos Ukrainai“

+1

„75. Įsigalioja nedelsiant“ (Video)

+2