Kaip išrenkamas popiežius. „Konklavos paslaptys“ ()
Kai danguje virš Vatikano pakyla balti dūmai, visas katalikų pasaulis sulaiko kvapą laukdama vienos frazės: „Turime popiežių!“. Bet kaip išrenkama Romos katalikų bažnyčios galva?
© Beyond Forgetting, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Sistine_Chapel_-_the_oher_side_-_Flickr_-_Beyond_Forgetting.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2025 m. balandžio 21 d. buvo paskelbta apie popiežiaus Pranciškaus mirtį. Jis 12 metų vadovavo Katalikų bažnyčiai, tapo pirmuoju popiežiumi iš Lotynų Amerikos (Argentinos), buvo prisimenamas dėl savo atvirumo, paprastumo ir pastangų priartinti Vatikaną prie žmonių.
Milijardui katalikų visame pasaulyje prasideda laukimas. Kai iš kamino virš Siksto koplyčios pakils balti dūmai, tai reikš, kad popiežius išrinktas. Bet kaip veikia šis procesas?
Kas išrenka popiežių?
Teisė išrinkti naują popiežių priklauso kardinolų kolegijai. Balsavime gali dalyvauti tik tie kardinolai, kuriems nėra sukakę 80 metų. Paprastai jų skaičius neviršija 120. Jų dalyvavimas laikomas moraline pareiga, nors galimos išimtys – pavyzdžiui, sunkios ligos atveju.
Šie kardinolai susirenka į konklavą, specialų uždarą rinkimų procesą. Žodis „konklava“ kilęs iš lotyniško cum clave – „po raktu“. Tai ne atskiras organas, o kardinolų kolegijos veiksmų per rinkimus forma. Visi dalyviai tiesiogine prasme yra izoliuoti Vatikane, kad galėtų visiškai slaptai pasirinkti Šventojo Petro įpėdinį.
Kardinolų gyvenimas konklavos metu
|
Konklavos metu visi kardinolai gyvena specialiame izoliuotame komplekse – Šventosios Mortos namuose (Domus Sanctae Marthae). Jų judėjimas griežtai ribojamas: tik tarp šio namo ir Siksto koplyčios, kur vyksta balsavimas, o vėliau akylai prižiūrint saugos tarnybai.
Griežtai draudžiama: telefonai, internetas ir kiti elektroniniai prietaisai, susirašinėjimas ir kontaktai su išoriniu pasauliu, garso ir vaizdo įrašai, bet kokie neleistini pokalbiai apie kandidatus.
Diskusijos tarp kardinolų leidžiamos tik maldos ir apmąstymų dvasia – be sąmokslo ir lobizmo.
Kada prasideda konklava?
Konklava prasideda ne anksčiau kaip 15 ir ne vėliau kaip 20 dieną po popiežiaus mirties. Procesas pradedamas iškilmingomis mišiomis Šv. Petro bazilikoje, po kurių kardinolai rinkėjai persikelia į Siksto koplyčią.
Ten jie prisiekia saugoti paslaptį, o po to popiežiaus ceremonmeisteris ištaria: Extra omnes! — Visi lauk! Tai ženklas, kad visi su konklava nesusiję asmenys palieka patalpas. Durys užsidaro ir prasideda konklava.
Kaip veikia balsavimas?
Pirmąją dieną vyksta tik vienas balsavimo turas. Nuo kitos dienos paprastai būna du raundai ryte ir du po pietų. Kandidatų sąrašų nėra: kiekvienas kardinolas gali pasiūlyti bet kurį kandidatą. Teoriškai popiežiumi gali būti renkamas bet kuris nevedęs katalikas, galintis būti įšventintas vyskupu. Praktiškai jie renkasi tik iš kardinolų.
Kardinolas užpildo balsavimo biuletenį, nedidelį lapelį su užrašu Eligo in Summum Pontificem (Išrenku aukščiausiuoju popiežiumi...), kuriame ranka įrašoma kandidato pavardė. Tada pagal rangą jis pakyla prie altoriaus ir sako:
„Prašau Kristaus, kuris bus mano Teisėjas, liudyti, kad tas, kurį išsirinkau, yra tas, kurį laikau vertu būti išrinktas Dievo valia“.
Balsavimo biuletenis dedamas į specialią balsadėžę. Po paskutinio balsavimo balsadėžė suplakama, kad susimaišytų biuleteniai. Trys rinkimų padėjėjai paeiliui skaito pavardes ir įrašo rezultatus. Balsavimas laikomas galiojančiu tik tada, kai biuletenių skaičius atitinka rinkėjų skaičių ir trys padėjėjai, atlikę bendrą patikrinimą, patvirtina tą patį skaičiavimo rezultatą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kiek balsų reikia?
Kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip du trečdalius balsų. Vatikano Konstitucija Universi Dominici Gregis (paskelbta 1996 m.), išleista popiežiaus Jono Pauliaus II, numatė, kad po 33 ar 34 nesėkmingų turų (priklausomai nuo to, ar pirmasis turas įvyko konklavos atidarymo dieną), kardinolai balsų dauguma gali nuspręsti, kaip elgtis toliau, įskaitant perėjimą prie santykinės daugumos rinkimų.
Tačiau 2007-aisiais popiežius Benediktas XVI panaikino šią taisyklę, iki pat pabaigos sugrąžinęs privalomą dviejų trečdalių reikalavimą, nepriklausomai nuo raundų skaičiaus.
XX amžiuje nė viena konklava neviršijo 15 raundų. Popiežius Benediktas XVI buvo išrinktas 2005 metais po 4 turų, Pranciškus (2013 m.) – po 5 turų.
Kaip atrodo dūmai?
Po kiekvieno turo biuleteniai sudeginami. Jei popiežius neišrenkamas, į popierių dedama šlapių šiaudų ir specialių priedų, kad dūmai būtų juodi (fumata nera). Jei popiežius išrinktas, į ugnį įpilama sausų šiaudų ir cheminių medžiagų, kad susidarytų skaidrūs balti dūmai (fumata bianca) – tai ženklas, kad išrinktas naujasis pontifikas.
Vardas ir pirmasis pasirodymas
Po sėkmingo balsavimo atidaroma Siksto koplyčia ir suskamba Šv. Petro bazilikos varpas. Išrinktasis popiežius pasivadina nauju vardu – dažniausiai vieno iš savo pirmtakų ar šventojo vardu – ir išeina į katedros balkoną.
Pirmasis kardinolas diakonas iškilmingai skelbia: Annuntio vobis gaudium magnum: habemus Papam! (Skelbiu jums didelį džiaugsmą: mes turime popiežių!).
Po to jis įvardija naująją Bažnyčios galvą. Kitų kandidatų pavardės ir balsavimo rezultatai neskelbiami – jie liks paslaptyje amžiams.
Kiti pasirinkimo būdai (istoriniai)
Nors šiandien naudojamas tik slaptas balsavimas (per scrutinium), istorijoje buvo dar du būdai:
• Per kompromisą – kai kolegija negali susitarti, ji deleguoja sprendimą nedidelei kardinolų grupei;
• Per acclamationem seu inspirationem – kai visi kardinolai spontaniškai palaiko vieną kandidatą be balso.
Taigi popiežiaus išrinkimas yra ne tik biurokratinė procedūra, bet giliai šventas momentas, įkūnijantis Bažnyčios tęstinumą, tikėjimą ir paveldą. Kai iš Vatikano kyla balti dūmai, pasaulis žino, kad daugiau nei milijardui katalikų buvo surastas dvasinis lyderis. Tačiau kaip tai atsitiko, amžinai lieka už uždarų Siksto koplyčios durų.
