Po 75 metų. Pasitraukimo simptomai. Europai gali prireikti 10–12 metų ()
Šalys nesutaria.
.jpg)
© Håkan Dahlström from Malmö, Sweden, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:European_Union_Flag_(4768764591).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europa po 75 metų priklausomybės nuo JAV karių rodo abstinencijos simptomus, rašoma „Politico“.
Vasario mėnesį per savo pirmąjį vizitą Europoje JAV gynybos sekretorius Peteris Hegsethas perspėjo, kad Amerikos karinis buvimas Europoje „nebus amžinas“, ir sukėlė šoko bangas žemyno sostinėse.
Nuo to laiko Amerikos ir Europos pareigūnai vėl ir vėl neigė, kad JAV įsipareigojimas NATO, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, svyruoja ir kad Vašingtonas svarsto galimybę išvesti karius, tačiau mažai kas abejoja, jog ta akimirka kada nors ateis.
Apskaičiuota, kad Europoje dislokuotų Amerikos karių skaičius svyruoja nuo 70 000 iki 90 000. Tačiau jis rodo ryškų sumažėjimą, palyginti su šeštuoju dešimtmečiu, kai Šaltojo karo įkarštyje žemyne buvo dislokuota daugiau nei 400 000 Amerikos karių.
|
Analitikų ir esamų bei buvusių JAV karininkų teigimu, Amerikos karių išvedimas iš Europos ar net jų skaičiaus sumažinimas gerokai susilpnintų atgrasymo priemones prieš Rusiją ir brangiai kainuotų tiek europiečiams, tiek amerikiečiams.
Vokietijos ekonomikos instituto (IW Cologne) ataskaitoje įspėjama, kad Europai gali prireikti 10–12 metų, kad pakeistų pagrindinius JAV karinius pajėgumus.
„Rekomenduoju išlaikyti dabartinį karinio buvimo lygį“, – anksčiau šį mėnesį JAV įstatymų leidėjams sakė JAV Europos vadovybės viršininkas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis.
Ch. Cavolis šią vasarą pasitraukia iš pareigų, o Vašingtonas, kaip pranešama, svarsto galimybę atsisakyti vadovavimo NATO po jo pasitraukimo, tai leistų europiečiui pirmą kartą nuo Aljanso įkūrimo 1949 m. pradėti eiti šias pareigas.
Kai kurios šalys nori ruoštis Amerikos kariuomenės išvedimui, o ne tikėtis geriausio, tačiau ne visos sostinės sutaria, „Politico“ sakė trys Europos pareigūnai.
Kelios Europos šalys reikalauja, kad Vašingtonas paaiškintų savo planus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas paprašė Vašingtono pateikti aiškų galimo karių skaičiaus mažinimo planą, kad būtų galima pradėti ES planavimą. B. Pistoriuso raginimą palaikė jo kolega iš Suomijos Antti Häkkanenas. Pentagonas kol kas neatsakė.
Kitos Europos vyriausybės vis dar tikisi, kad po dvejų metų JAV vyksiantys vidurio kadencijos rinkimai ir kiti prezidento rinkimai 2028 m. susilpnins D. Trumpo valdžią ir atkurs seną Aljansą su JAV.
Jos taip pat baiminasi, kad ruošimasis blogiausiam gali tapti savaime išsipildančia pranašyste ir tik paspartinti judėjimą, kurio vis dar tikisi išvengti, teigė trys Europos pareigūnai.
