„Užmušame. Iš Lietuvos ir Lenkijos“ ()
Didelės baudos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maisto stokojantys Ugandos gyventojai nuodija tūkstančius migruojančių baltųjų gandrų ir kitų saugomų paukščių.
Vieno kaimo Kenijos pasienyje gyventojas 42 metų Samas Chekwoi sakė, kad dėl nenuspėjamų liūčių ir sausrų jam vis sunkiau išmaitinti dvi žmonas ir 11 vaikų. „Anksčiau ūkininkavau, bet saulė sunaikindavo mano maistinius pasėlius. Tada nusprendžiau pradėti gaudyti tuos paukščius, kad aprūpinčiau maistu vaikus ir save“, – sakė jis.
Jis parodė, kaip vietos gyventojai medžioja grobį. Pirmiausia jie pagauna pelę, ją užmuša, tada įpila jai į nasrus alkoholio ir žiurkių nuodų mišinio ir palieka lauke, kad paukštis pastebėtų.
|
Paukščiai greitai pajunta nuodų poveikį. Jie mėgina skristi, bet negali nuskristi labai toli, kaimo gyventojai juos persekioja ir pribaigia.
„Kai paukščiai sulesa masalą, jie nusilpsta, mes juos sugauname, užmušame ir valgome“, – sakė S. Chekwoi. Jis mano, kad nuo 2016 m., kai persikėlė į šią vietovę, suvalgęs daugiau nei 300 gandrų, bet to nedarytų, jei būtų alternatyva.
Už tokią veiklą gresia didelės baudos, tačiau vietos gyventojai mano, kad neturi kito pasirinkimo.
„Vienintelis baltymų šaltinis“
45 metų Joelis Cheropas, ūkininkas ir gamtosaugininkas, užaugęs šioje vietovėje, bando atgrasyti nuo tokios veiklos. Jis mano, kad nuo metų pradžios, kai prasidėjo migracijos sezonas, kaimo gyventojai suvalgė apie 3000 baltųjų gandrų.
J. Cheropas apibūdino paukščius kaip „vienintelį baltymų šaltinį“ daugeliui šios srities gyventojų. Pasak jo, gandrą galima parduoti už maždaug 2000 šilingų, arba mažiau nei už dolerį.
Jis daugelį metų stebi paukščius ir iš žymėjimo žino, kad kai kurie jų atkeliauja iš Lenkijos, Lietuvos, Čekijos ir Vengrijos.
Regiono klajoklių bendruomenės nualino žemę, iškirtusios pernelyg daug medžių, kuriuos naudoja kaip anglis. Vis dėlto gamtosaugininkas užjaučia juos dėl patiriamų sunkumų, ypač dėl vis didesnių sausrų. Jo teigimu, per pastaruosius 10 metų šios bendruomenės neteko derliaus, o ypač skaudu tai, kad klimato kaitą skatina pramonė kitur pasaulyje, didžiausios teršėjos yra Amerikų žemynai, Rusija ir Kinija.
J. Cheropas aplink savo ūkį pradėjo sodinti tūkstančius vaismedžių, siekdamas atgaivinti žemę, ir įdarbina kuo daugiau vietos gyventojų, kiek tik leidžia jo ribotos galimybės. Jis sako, kad kaimo gyventojai tiesiog stengiasi išgyventi. „Alkani jaunuoliai neturi maisto, todėl rado alternatyvą – migruojančius paukščius“, – sakė jis.
