Baltijos jūroje aptiko milžiniškus dujų telkinius! Vokiečiai jau protestuoja ()
Įtampa tarp Lenkijos ir Vokietijos susijusi ne tik su žaliavų gavyba, bet ir su konkurencija dėl ekonominės įtakos Baltijos jūroje.

© CARLOS534, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Gas-natural.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkijos Baltijos pakrantėje atrasti nauji, reikšmingi gamtinių dujų telkiniai, kurie galėtų gerokai sustiprinti šalies energetinį balansą. Gręžimo darbus Kanados bendrovės „Central European Petroleum“ (CEP) vardu atliko britų bendrovė „Zenith Energy“, kuri iš Lenkijos vyriausybės gavo žvalgybos ir gavybos darbų koncesiją. Tačiau gręžimas Volino rajone sukėlė Vokietijos protestus, o tai kelia problemų dėl konsultacijų stokos ir susirūpinimą dėl telkinio poveikio aplinkai. Šis atradimas ir su juo susijusi įtampa atveria naują skyrių ginčuose dėl išteklių naudojimo Baltijos jūroje.
Atlikus gręžimo darbus „Wolin East-1“ gręžinyje gamtinių dujų išteklių dydis iš pradžių buvo įvertintas maždaug 16,5 milijardo kubinių metrų. Koncesijos zona apima maždaug 593 km² Lenkijos zonoje Baltijos jūroje.
|
Atrasti dujų ištekliai yra labai svarbūs Lenkijos energetikos sektoriui. Valstybės duomenimis, šiuo metu žinomi gamtinių dujų telkiniai Lenkijoje siekia apie 90 milijardų kubinių metrų. Tai reiškia, kad naujas atradimas Volino rajone sudaro daugiau nei 15 % visų žinomų nacionalinių išteklių. Toks mastas reiškia, kad investicijos gali turėti realų poveikį nacionalinei energetikos politikai ir padidinti žaliavų tiekimo saugumą ateinančiais metais.
2017 m. „Central European Petroleum“ suteikta koncesija buvo vienas iš Lenkijos strategijos, kuria siekiama padidinti savo energijos išteklių žvalgybą, elementų. Pats „Wolin East-1“ gręžinys buvo išgręžtas laikantis taikomų aplinkosaugos procedūrų ir baigtas po 70 dienų intensyvių darbų. Šiuo metu atliekama išsami geologinių duomenų analizė, kurios rezultatai nulems tolesnius su telkinio eksploatavimu susijusius veiksmus.
Tačiau pirminė informacija rodo, kad „Wolin East-1“ gali tapti vienu svarbiausių taškų Lenkijos žaliavų žemėlapyje, ženkliai padidindama šalies gamybos pajėgumus ir sumažindama priklausomybę nuo dujų importo iš užsienio.
Didelių Lenkijos dujų telkinių atradimas Baltijos jūroje sulaukė Vokietijos kritikos. Meklenburgo-Pomeranijos aplinkos ministras Tillas Backhausas apkaltino Lenkiją konsultacijų stoka dėl gręžimo projekto „Wolin East-1“, atkreipdamas dėmesį į galimą investicijų poveikį Pomeranijos įlankos ekosistemai.
Lenkija atsakė, kad veikla vykdoma laikantis nacionalinių ir tarptautinių reglamentų, o konsultavimosi įpareigojimas netaikomas darbams, atliekamiems Lenkijos ekonominėje zonoje. Pareigūnai pabrėžia, kad buvo laikomasi aplinkosaugos procedūrų.
Tačiau už protestų slypi ir ekonominis aspektas. Naujų telkinių atradimas sustiprina Lenkijos energetinę nepriklausomybę ir gali susilpninti Vokietijos, kaip pagrindinės energijos tiekėjos regione, pozicijas. Didėjanti Lenkijos nepriklausomybė dujų sektoriuje tampa ne tik ekologiniu, bet ir strateginiu klausimu.
Vokietijos pasipriešinimas Lenkijos investicijoms Baltijos jūroje nesibaigia vien dujų gręžimu. Vokietijos aplinkosaugos organizacijos, įskaitant „Bürgerinitiative Lebensraum Vorpommern“, taip pat protestuoja prieš giliavandenio konteinerių terminalo statybą Svinouiscyje.
Vokiečių aktyvistų teigimu, uosto plėtra gali neigiamai paveikti Pomeranijos įlankos aplinką. Jie atkreipia dėmesį į padidėjusio laivų eismo riziką ir grėsmes, susijusias su galimais gedimais ir pakrančių vandenų tarša.
Lenkija teigia, kad investicija atitinka nacionalinius jūrų infrastruktūros plėtros planus ir prieš ją buvo atlikta išsami poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Svinouiscio terminalo projektas yra pagrindinis elementas stiprinant Lenkijos pozicijas jūrų transporto srityje Baltijos jūros regione.
Ginčas dėl terminalo rodo, kad įtampa tarp Lenkijos ir Vokietijos susijusi ne tik su žaliavų gavyba, bet ir su konkurencija dėl ekonominės įtakos Baltijos jūroje.