„Kitas taikinys – Baltijos valstybės.“ Lietuva, Latvija ir Estija skelbia apie pasitraukimą ()
„Užblokuoti ir sulėtinti“ galimą agresiją.
© KAM (Atvira licencija) | https://kam.lt/lietuva-stiprina-kontrmobilumo-arsenala-per-10-metu-skirs-virs-milijardo-euru/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmadienį, gegužės 5 d., Lietuvos Krašto apsaugos ministerija paskelbė apie svarbią gynybos iniciatyvą: per ateinantį dešimtmetį šalis skirs 1,1 milijardo eurų rytinės sienos su Rusija ir Baltarusija stiprinimui. Pagrindinė šios sumos dalis – apie 800 mln. eurų – bus skirta prieštankinių minų įsigijimui ir įrengimui.
Ji tokias priemones aiškina augančiu susirūpinimu dėl galimos Rusijos grėsmės, ypač jei jai pasisektų karas prieš Ukrainą. Lietuva, besiribojanti su Rusijos Kaliningrado sritimi ir šiaurės vakarų Baltarusija, neatmeta scenarijaus galimybės, kai kitu taikiniu galėtų tapti Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija.
|
Ministerija teigė, kad būsimos investicijos skirtos „užblokuoti ir sulėtinti“ galimą agresiją.
Be minų laukų, planuojama aktyviai plėtoti „Baltijos gynybos linijos“ sistemą – regioninę įtvirtintą liniją.
Priemonių paketas taip pat apima prieštankinių ginklų atsargų didinimą, elektroninės kovos ir kovos su dronais sistemų modernizavimą bei ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimą.
Sausio mėnesį Lietuva paskelbė planus nuo 2026 iki 2030 m. padidinti gynybos biudžetą iki 5–6 proc. BVP per metus. Ypatingas dėmesys skiriamas vadinamojo Suvalkų koridoriaus – strateginės sausumos atkarpos, jungiančios Lietuvą su Lenkija – apsaugai.
NATO vertinimais, galimas šio koridoriaus užėmimas galėtų izoliuoti Baltijos šalis nuo likusio Aljanso. Balandžio mėnesį tapo žinoma, kad Lietuva planuoja nutiesti antrą tiekimo kelią kariams ir ginklams perkelti iš Lenkijos, siekdama užtikrinti Suvalkų koridoriaus veikimą.
Be to, Lietuva ketina naudoti gamtinius ir inžinerinius sprendimus: planuojamos priemonės apima drėkinimo kanalų, galinčių atlikti tranšėjų funkciją, gilinimą, miškų atkūrimą pasienio zonose ir medžių sodinimą palei kelius galimai pastogei civiliams gyventojams ir kariuomenės kolonoms.
Šiais metais Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija paskelbė apie pasitraukimą iš Otavos konvencijos, draudžiančios gaminti, kaupti ir naudoti priešpėstines minas.
Šis žingsnis sulaukė griežtos tarptautinių humanitarinių organizacijų, įskaitant „Amnesty International“ ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą, kritikos.
Žmogaus teisių aktyvistai perspėja, kad grįžimas prie priešpėstinių minų naudojimo kelia grėsmę daugybei civilių aukų ir paliks ilgalaikes humanitarines pasekmes.
![[ŽT] „Ginkluokitės iki dantų“ (Video)](/photo/202505/02/09/thumb_015654__paveikslas(7764).png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
