Slypėjo 500 milijonų metų. Antarktidoje – paslaptinga mega struktūra (Foto) ()
Antarktidą dengia storas ledo sluoksnis ir jis slepia daugybę paslapčių – mokslininkai ką tik atrado, kad po ledinio žemyno ledu slypi didžiulė, visiškai paslėpta kalnų grandinė. Mokslininkai mano, kad ji atsirado daugiau nei prieš 500 milijonų metų.
© Hannes Grobe, CC BY-SA 2.5 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Transantarctic_mountain_hg.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai rašo „The Conversation“.
Kai kurios viršūnės, pavyzdžiui, Transantarktiniai kalnai, kyla virš ledo. Tačiau kiti, pavyzdžiui, paslaptingi ir senoviniai polediniai Gamburcevo kalnai centrinėje Rytų Antarktidoje, yra visiškai palaidoti. Gamburcevo kalnai savo mastu ir forma yra panašūs į Europos Alpes, tačiau mes jų negalime matyti, nes jie yra palaidoti po kilometrų storio ledu.
Gamburcevo kalnų grandinės radaro vaizdas po ledo sluoksniais (Creyts et al., Geophysical Research Letters (2014), CC BY-SA)
|
Paprastai kalnų grandinės kyla ten, kur susiduria tektoninės plokštės, tačiau Rytų Antarktida milijonus metų išliko tektoniškai stabili. Dabar naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad paslėpta kalnų grandinė greičiausiai atsirado daugiau nei prieš 500 milijonų metų, kai dėl tektoninių plokščių susidūrimo susiformavo superkontinentas Gondvana.
Rezultatai taip pat suteikia naujų įžvalgų apie tai, kaip kalnai ir žemynai vystėsi geologiniu laikotarpiu. Be to, nauji duomenys taip pat padeda paaiškinti, kodėl ledinio žemyno vidus išliko gana stabilus šimtus milijonų metų.
TIL there is a mountain range entirely hidden under the Antarctic ice sheet. The Gamburtsev Mountains are as large as the Alps pic.twitter.com/Hw0RMxtdx7
— Will de Freitas (@Will_deF) March 15, 2018
Gamburcevo kalnai yra palaidoti po aukščiausiu Rytų Antarktidos ledo skydo tašku ir pirmą kartą buvo atrasti mokslininkų, naudojant seisminius metodus 1958 m. Kadangi kalnų grandinė yra visiškai padengta ledu, tai yra viena iš mažiausiai ištirtų tektoninių formacijų Žemėje: mokslininkai vis dar nesupranta, kaip tokia didžiulė kalnų grandinė galėjo susiformuoti ir vis dar išlikti stabilaus žemyno šerdyje.
Atkreipkite dėmesį, kad dauguma didžiųjų kalnų grandinių žymi tektoninių susidūrimų vietas. Pavyzdžiui, žinoma, kad Himalajai ir toliau auga, nes Indijos ir Eurazijos plokštės toliau suartėja – šis procesas prasidėjo maždaug prieš 50 milijonų metų.
Tektoninių plokščių modelių duomenimis, pluta, kuri dabar sudaro Rytų Antarktidą, atsirado mažiausiai dviejuose dideliuose žemynuose daugiau nei prieš 700 milijonų metų. Šie žemynai anksčiau buvo atskirti didžiuliu vandenyno baseinu. Šių sausumos masyvų susidūrimas buvo pagrindinis Gondvanos, superkontinento, apimančio dabartinę Afriką, Pietų Ameriką, Australiją, Indiją ir Antarktidą, atsiradimo veiksnys.
Tęsinys kitame puslapyje:
Naujame tyrime mokslininkai rado įrodymų, patvirtinančių idėją, kad Gamburtcevo kalnai pirmą kartą susiformavo senovės susidūrimo metu. Dėl milžiniško žemynų susidūrimo giliai po kalnais sruvo karštos, iš dalies išsilydžiusios uolienos. Kalnų formavimosi metu plutai tirštėjant ir kaistant, ji galiausiai tapo nestabili ir pradėjo griūti nuo savo svorio.
Dėl to giliai po planetos paviršiumi karštos uolienos pradėjo tekėti į šonus procesu, vadinamu gravitaciniu plitimu. Dėl to kalnai iš dalies sugriuvo, tačiau išliko stora, plutos „šaknis“, besitęsianti į Žemės mantiją.
Naujame tyrime mokslininkai sudėjo dramatiško pakilimo ir kritimo laiką, analizuodami mažyčius cirkono (mineralas, nepainioti su cheminiu elementu cirkoniu) grūdelius, rastus smiltainiuose, kuriuos nusodino upės, tekančios iš senovės kalnų prieš daugiau nei 250 milijonų metų. Reikėtų pažymėti, kad smiltainiai buvo išgauti iš Princo Karolio kalnų, kurie išsikiša iš ledo už kelių šimtų kilometrų.
Tyrėjai cirkoną dažnai vadina „laiko kapsulėmis“, nes jų kristalinėje struktūroje yra labai mažas urano kiekis, kuris skyla žinomu greičiu. Būtent tai leidžia mokslininkams labai tiksliai datuoti uolienas.
Šie cirkonio grūdeliai saugo kalnų susidarymo laiko skalės įrašą: Gamburcevo kalnai pradėjo kilti maždaug prieš 650 milijonų metų, prieš 580 milijonų metų pasiekė Himalajų aukštumas ir patyrė gilų tirpsmą bei plutos slinkimą, kuris baigėsi maždaug prieš 500 milijonų metų.
