To nesitikėjo niekas. Neįtikėtina ką atsakė dauguma ukrainiečių po Lavrovo pažadų juos „išlaisvinti“ ()
Reiškia neigiamą požiūrį į Rusijos Federaciją.
.jpg)
© Main Directorate of the State Emergency Service of Ukraine in Kharkiv Oblast, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kharkiv_after_Russian_shelling,_2022-07-11_(10).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžioji dauguma rusakalbių Ukrainos piliečių – 82 proc. – reiškia neigiamą požiūrį į Rusijos Federaciją. Tai rodo Razumkovo centro kartu su Kyjivo saugumo forumu atliktos sociologinės apklausos rezultatai. Tyrimas buvo paskelbtas netrukus po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimo, kuriame jis teigė, kad rusakalbiams Ukrainos gyventojams neva reikalinga apsauga nuo Maskvos.
Remiantis apklausos rezultatais, tik 13 proc. rusakalbių ukrainiečių ir toliau teigiamai vertina Rusiją. Palyginimui: simpatijos kitoms šalims atrodo kitaip – 79 proc. apklausos dalyvių teigiamai vertina Prancūziją, 75 proc. – JK, 71,5 proc. – Lenkiją. Atsakydami į klausimą apie patraukliausią socialinės raidos modelį, 42 proc. pasirinko europinį kelią. Tik 6 proc. mano, kad rusiškas modelis yra priimtinesnis.
|
Kalbant apie religines simpatijas, 11 proc. apklaustų rusakalbių Ukrainos piliečių pareiškė esantys ištikimi Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, o 20 proc. – Ukrainos stačiatikių bažnyčiai.
Pasitikėjimo Ukrainos kariuomene lygis taip pat išlieka aukštas. 81,5 % respondentų pareiškė pasitikintys Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Tik 14 % išreiškė priešingą nuomonę.
Paklausti apie priimtinas nuolaidas derybų su Rusija metu, tik 17 % manė, kad įmanoma atsisakyti dalies Ukrainos teritorijų taikos labui, 26 % išreiškė pasirengimą kompromisui dėl šalies provakarietiško kurso. Daugiau nei pusė – 54 % – prieštaravo bet kokiam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus mažinimui pagal taikos susitarimą, tik 27 % pritaria tokiai galimybei.
Kalbant apie konflikto perspektyvas, 55 % rusakalbių ukrainiečių tiki savo šalies pergale kare su Rusija, o 33 % yra pesimistiškai nusiteikę. Tuo pačiu metu tik 40 % tiki galimybe pasirašyti taikos susitarimą artimiausiu metu, o 48 % mano, kad tai mažai tikėtina.
Apklausa buvo atlikta Ukrainos valdžios kontroliuojamose teritorijose nuo 2025 m. balandžio 24 d. iki gegužės 4 d. Tyrime dalyvavo 2021 respondentas nuo 18 metų amžiaus.
Gegužės 23 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad palikti Ukrainos rusakalbius gyventojus Kyjivo kontroliuojamoje teritorijoje, jo žodžiais tariant, būtų „didelis nusikaltimas“. Jis teigė, kad Ukrainos valdžia neva draudžia „milijonams ukrainiečių“ vartoti gimtąją rusų kalbą. S. Lavrovas taip pat „nepriimtina iliuzija“ pavadino galimybę, kad rusakalbių regionų gyventojai po karo veiksmų galės gyventi „pagal Kyjive priimtus įstatymus“.
Panašias tezes anksčiau buvo išsakęs Vladimiras Putinas. Jis ne kartą teigė, kad viena iš invazijos į Ukrainą priežasčių buvo noras „apsaugoti“ rusakalbius Donbaso gyventojus. Prieš dieną prieš jis pakartojo šį argumentą, sakydamas, kad Maskva buvo „priversta“ pradėti karą, nes Kyjivas neva „pradėjo naikinti Donbaso gyventojus iš lėktuvų ir sraigtasparnių“. Tuo tarpu labiausiai nuo Rusijos invazijos nukentėjo rusakalbiai Ukrainos regionai – rytiniai ir pietrytiniai.
.jpg)
.png)
.jpg)
.png)
