Pasaulis perpus. Kodėl Vakarai negali sustabdyti Putino ()
Ketvirtaisiais Rusijos ir Ukrainos karo metais nemažai šalių, įskaitant Kiniją, Šiaurės Korėją, Iraną ir kitas, yra Rusijos Federacijos pusėje.
© ZSU (atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1052180540428357&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Focus“ išsiaiškino, kodėl civilizuoto pasaulio opozicija menka ir ar tai galėtų tapti postūmiu toliau plėsti vadinamąją blogio ašį.
Pačioje Rusijos invazijos pradžioje, 2022 m. vasarį, buvo internacionalizuotas plataus masto karas, nes kaimyninės Baltarusijos teritorija buvo panaudota kaip atspirties taškas Rusijos Federacijos puolimui prieš Ukrainą.
Praėjus keliems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Iranas pradėjo tiekti rusams savo dronus „Šahed“, o vėliau ir balistines raketas, kurios iki šiol aktyviai atakuoja Ukrainos miestus ir miestelius.
2025 m. balandžio pabaigoje Šiaurės Korėja oficialiai patvirtino savo kariuomenės dalyvavimą kare prieš Ukrainą, o Kinija, nepaisant savo piliečių sulaikymo tiesiogiai mūšio lauke, neigia dalyvavimą kare ir griežtai atsisako bet kokios kitos karinės pagalbos Maskvai.
Tuo tarpu Šiaurės Atlanto aljanso (NATO) vadovybė viešai pripažino, ko gero, pirmą kartą, kad bent trys šalys šiuo metu aktyviai padeda Rusijai vykdyti plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas padeda Rusijai. Žinome, kad Pekinas yra pagrindinis tarpininkas Rusijos Federacijos kare prieš Ukrainą, tiekiantis Maskvai dvejopo naudojimo prekes ir padedantis jai apeiti sankcijas. Tuo pačiu metu KLDR gauna daug technologijų iš Rusijos mainais už paramą, o Iranas gauna pinigų iš Rusijos Federacijos ir juos naudoja chaosui Artimuosiuose Rytuose sėti. Šios keturios šalys (Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas) dirba kartu, ir mes turime liautis būti naivūs“, – pirmadienį, gegužės 26 d., sakydamas kalbą Aljanso parlamentinėje asamblėjoje Deitone (JAV), sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
|
Ragindamas sąjungininkus nebūti naiviems, NATO generalinis sekretorius nepasiūlė jokių aiškių žingsnių, kaip pasipriešinti geopolitiniam Pekino, Maskvos, Teherano ir Pchenjano „ketvertui“, kuris, anot ekspertų, gali išsiplėsti naujais žaidėjais.
Ar Ukraina tikrai atsidūrė naujo Šaltojo karo epicentre?
Pasaulis negali sustabdyti Rusijos ir jos sąjungininkų, nes nemaža dalis Ukrainos partnerių bijo Rusijos branduolinių ginklų, įsitikinęs Užsienio politikos tarybos „Ukrainos prizmė“ ekspertas Oleksandras Krajevas.
„Pirma, mūsų sąjungininkai pamiršo Šaltojo karo pamokas ir pamiršo, kad branduolinį žaidimą galima žaisti dviese. Antra, jie per daug pasitikėjo liberalia pasaulio tvarka ir todėl tiesiog nežino, kokias priemones reikėtų naudoti Kinijai, Šiaurės Korėjai, Iranui, Rusijai ir kitiems tarptautiniams agresoriams nuraminti. Deja, dabartiniai pasaulio lyderiai nėra Reaganai, Mitterrand'ai ar Churchilliai, ir jie tiesiog nežino, kaip žaisti šį itin sunkų, didelį geopolitinį žaidimą.“
Tiesa, reikėtų pagirti kai kuriuos lyderius, tokius kaip Merzas, Macronas ir Starmeris – jie bent jau prisitaiko, stengiasi būti griežtesni. Todėl vyksta tam tikri pokyčiai, bet bendra situacija yra tokia, kad išgyvename naują Šaltąjį karą, o Ukraina atsidūrė jo epicentre. Tačiau, kitaip nei ankstesnio Šaltojo karo metu, šiuo metu turime ne du centrus, o kelias dešimtis“, – pabrėžia ekspertas.
Pasak Oleksandro Krajevo, šiuo metu pasaulyje vyksta susiskaldymo procesas, kai atskiros šalys ar regionai susijungia į galingas sąjungas ir pradeda žaisti savo geopolitinį žaidimą.
„Tuo tarpu šie fragmentacijos procesai visiškai neprieštarauja globalizacijai, tai yra, regionalizacija neves prie nacionalizmo. Greičiau kalbama apie tai, kad nebeturime ir dar ilgai neturėsime pasaulio policininko“.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Dabar vyksta tiesioginės konfrontacijos, o pasauliniu lygmeniu kalbame apie naują didįjį Šaltąjį karą tarp Kinijos ir JAV. Ir kad ir kaip ankstesnės Jungtinių Valstijų administracijos bandė to išvengti, šis karas jau prasidėjo.“
„Ir tai, kad, pavyzdžiui, JAV Indijos ir Pakistano konfrontacijoje maitina vieną pusę, o Kinija – kitą, yra aiškus to įrodymas. Visa tai stiprės ir tęsis. Grubiai tariant, jei norime suprasti, kas mūsų laukia po ateinančių 20–30 metų, ar turėtume atidžiai pažvelgti į praeitį ir analizuoti, kas įvyko 1960–1989 m. laikotarpiu“, – pažymi analitikas.
Ekspertas ypač pabrėžia, kad Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika iš tikrųjų neišėjo iš Šaltojo karo.
„Kol Maskva ir Pekinas, taip sakant, nemiegojo, Vakarai 40 metų džiaugėsi pergale Šaltajame kare, maudėsi šiltoje liberalios pasaulio tvarkos vonioje, gyveno „Coca-Cola“, kramtomąja guma ir rokenrolu. O tada paaiškėjo, kad pasaulyje vis dar yra vyrų su Kalašnikovo automatais rankose, ir yra Kinijos gamyklų, kurios, pradėjusios dirbti 1949 m., nesustojo“, – apibendrina ekspertas.
Kodėl Kinija neturėtų būti įtraukta į Rusijos sąjungininkų sąrašą?
Tuo pačiu metu politologas ir buvęs liaudies deputatas Olesas Donijus pokalbyje su „Focus“ pabrėžia: „Skirtingai nei pasaulio lyderiai, Ukraina negali įtraukti Kinijos į triadą: Rusiją, Šiaurės Korėją ir Iraną. Be to, turime kovoti už visas šalis, kurios šiandien tiesiogiai nepadeda Rusijos Federacijai agresijoje tiekdamos raketas, kitus ginklus ir gyvąją jėgą.“
„Bet mums situacija labai, labai sunki. Pavyzdžiui, Turkija yra NATO valstybė narė, kuri neprisijungė prie antirusiškų sankcijų, o Rusijos lėktuvai taikiai skraido virš jos teritorijos. Tuo pačiu metu negalime sudeginti tiltų su Ankara, kaip, tiesą sakant, yra su Kinija. Taip, Kinija dėka Rusija išvengia nemažos dalies sankcijų, ir galime įtarti, kad Šiauės Korėjos kariuomenės dalyvavimas Rusijos ir Ukrainos kare vyksta pagal atitinkamas Pekino instrukcijas. Nepaisant to, mes vis dar turime vieną didžiausių prekybos apyvartų su Kinija.“
Pabrėždamas, kad šiandien Ukraina yra labai priklausoma nuo Kinijos, įskaitant ir karą, ekspertas pridūrė: „Jokiu būdu neturėtume nuvertinti iš Kinijos tiekiamų, tarkime, ne karinių, o žvalgybinių dronų, taip pat Ukrainos gamintojų naudojamų komponentų. Tai iš tikrųjų, be jokio perdėjimo, yra milžiniškas segmentas.“
Tuo tarpu daugelis šalių savo neutralumu iš tikrųjų žaidžia kartu su Rusija, teigia Olesas Donijus, ir tai Ukrainą, „kuri negali būti opozicijoje pusei pasaulio“, stato į gana keblią padėtį. Ekspertas mano, kad šiandien tik keturios valstybės yra 100 % oficialaus Ukrainos priešės: Rusijos Federacija, Baltarusija, Šiaurės Korėja ir Iranas.
„Jei kalbėtume apie tai, kodėl pasaulis nesugebėjo sustabdyti Rusijos ir trijų jos nuožmių sąjungininkų per visą Ukrainos karą, reikėtų pripažinti, kad didžioji dauguma šalių pirmiausia vadovaujasi pragmatiniais interesais, kurie slypi išimtinai ekonominėje plotmėje. Tai yra, kalbame apie sudėtingą pasaulinio bendradarbiavimo ir tarpusavio priklausomybės raizginį. Šiame kontekste ypač galime paminėti JAV ir Kiniją, tad emocijos yra viena, o pragmatiška nauda – visai kas kita. Pastarasis veiksnys, kad ir kaip jį pavadintume, yra dominuojantis“, – pažymi Olesas Donijus.
Šiandien ekspertas mano, kad didžiulis iššūkis pasauliui, o ypač Ukrainai, yra tai, kad JAV administracija „radikaliai pakeitė savo politiką“. Tai, anot politologo, gali lemti reikšmingą pernelyg pragmatiškų interesų sustiprėjimą Vašingtonui priimant svarbius tarptautinius sprendimus, kuriuose gali visiškai nebūti vietos Kyjivo rėmimui.
Atsižvelgiant į tai, apibendrina Olesas Donijus, Ukrainai teks įveikti itin sunkų Amerikos administracijos diplomatinio ir žiniasklaidos įtikinėjimo kelią. Tuo tarpu ekspertas mano, kad Ukrainai jau labai pasisekė ta prasme, kad Jungtinės Valstijos Rusijos ir Ukrainos kare neužima sąlyginio neutralumo pozicijos, kaip tai daro, tarkime, Turkija ir nemažai kitų valstybių.
.jpg)
.jpg)