„Ir iš naujo paleisti „Nord Stream“. Nedelsiant“ ()
Be apribojimų jų naudojimui.
© President Of Ukraine, CC0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Volodymyr_Zelenskyy_and_Friedrich_Merz_Discussed_Military_Assistance_and_Steps_to_Establish_a_Just_Peace.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Padarysime viską, kad „Nord Stream“ niekada nepradėtų veikti“, – spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Pasak AP, politikas taip pat teigė, kad Vokietija ir toliau darys spaudimą Maskvai ir rems Kyjivą. Pagalbos dalis bus finansuojama bendra tolimojo nuotolio raketų gamyba Ukrainoje, be apribojimų jų naudojimui.
„Financial Times“ šaltiniai teigia, kad prieš kurį laiką Friedrichas Merzas susitarė su Europos Komisija dėl visos Europos sankcijų „Nord Stream“, uždraudžiant jo eksploatavimą. Tai įvyko po pranešimų, kad JAV valdžia ir verslininkai, artimi Vašingtonui ir Maskvai, aptarinėjo dujotiekio paleidimą. Šią temą, be kita ko, aptarė Matthias Warnigas – buvęs Rytų Vokietijos slaptosios tarnybos „Stasi“ šnipas, buvęs „Nord Stream 2“ generalinis direktorius ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas.
|
Jis norėjo įtikinti Amerikos investuotojus priimti šią idėją, kuri turėjo būti Rusijos ir naujosios JAV administracijos santykių atkūrimo dalis. Anksčiau amerikiečių finansininkas Stephenas Lynchas, turintis darbo Rusijoje patirties, išreiškė susidomėjimą įsigyti „Nord Stream“ iš bankrutuojančios bendrovės „Nord Stream 2“ ir jį vėl paleisti.
2022 m. rugsėjį abiejuose dujotiekiuose, einančiuose Baltijos jūros dugne ir jungiančiuose Rusiją su Vokietija, įvyko sprogimai. Išliko tik viena iš dviejų „Nord Stream 2“ linijų, o „Nord Stream 1“ visiškai nustojo veikti. Abu dujotiekiai, kurių kiekvieno pajėgumas siekė 55 milijardus kubinių metrų dujų, sprogimo metu neveikė. Pirmasis buvo renovuojamas pagal planą, antrasis niekada nebuvo pradėtas eksploatuoti dėl Kremliaus Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimo.
Dujotiekio sprogimo tyrimą atliko Švedija, Danija ir Vokietija. Pirmosios dvi šalys nenustatė kaltininkų ir nutraukė tyrimą. Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad prie sabotažo prisidėjo Ukrainos piliečiai, o operaciją suplanavo tuometinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas [Volodymyras Zelenskis šiuos kaltinimus atmetė].
Kremlius pareiškė esąs pasirengęs „nedelsiant“ paleisti vienintelę išlikusią „Nord Stream 2“ dujotiekio atšaką. „Bild“ praneša, kad Donaldui Trumpui grįžus į JAV prezidento pareigas, Vokietijoje prasidėjo diskusijos dėl dujotiekio perdavimo Amerikos valdymui, siekiant atnaujinti rusiškų dujų tiekimą Europai. Remiantis Vokietijos savaitraščio gauta informacija, deryboms Vašingtono pusėje vadovavo D. Trumpo specialiųjų misijų pasiuntinys Richardas Grenellis. Jis, be kita ko, lankėsi Šveicarijoje, kur yra dujotiekio „Nord Stream 2“ operatoriaus būstinė.
