Erdoganas atsisakė padėti. Didžiausias Putino projektas paskelbtas žlugusiu ()

2025-06-04

Norėjo pati tvarkyti pardavimus.

R. T. Erdoganas
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_and_Recep_Tayyip_Erdo%C4%9Fan_(2015-06-13)_3.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Vladimiro Putino ambicingas projektas sukurti „dujų mazgą“ „draugiškoje“ Turkijoje, kuris vėl atvertų „Gazprom“ duris į Europos ir pasaulio rinkas, baigėsi nesėkme.

Po kelerių metų derybų su Turkija ir vidinių diskusijų „Gazprom“ nusprendė atsisakyti projekto, pripažindama jį nepraktišku, praneša „Bloomberg“, remdamasi įmonei artimais šaltiniais.

V. Putinas sugalvojo idėją sukurti „dujų mazgą“ Turkijoje 2022 m. spalį, netrukus po to, kai „Nord Stream“ sprogimai užblokavo pagrindinį dujų eksporto kanalą į ES. Jis pasiūlė R. T. Erdoganui nutiesti dar kelis vamzdžius Juodosios jūros dugne ir kasmet pumpuoti 55 milijardus kubinių metrų dujų į Turkiją, o vėliau į Europą, kad būtų visiškai kompensuotas „Nord Stream“ pajėgumas.

[Pasaulinė premjera+EU+Kuponas] Išskirtinis el. dviratis vasaros sezonui! Pažangiausi sprendimai, juokinga kaina + dovanos („Touroll MA2“)

5136 2

Pasaulinė premjera

Iš Europos sandėlio, greitas ir saugus pristatymas

Sutvarkyti visi mokesčiai

1 metų garantija

Pažangiausi techniniai sprendimai ir aukščiausia gaminio kokybė

Papildomai dovanų šalmas

Išsamiau

Tačiau „Gazprom“ iš karto laikė šią idėją nerealistiška, teigia „Bloomberg“ šaltiniai. Pirma, Turkija neturi pakankamai vamzdynų dujoms pumpuoti į ES, ir dėl to V. Putino „mazgas“ negalėjo tapti visaverte birža, kurioje būtų nustatoma dujų kaina.

Be to, kilo nesutarimų dėl projekto valdymo schemos: Ankara pasiūlė „Gazprom“ tik tiekėjos vaidmenį ir norėjo pati tvarkyti dujų pardavimus. Rusijos bendrovė norėjo daugiau kontrolės, teigė „Bloomberg“ šaltiniai. Be to, R. T. Erdoganas reikalavo papildomų nuolaidų rusiškoms dujoms ir susiejo šį klausimą su „dujų mazgo“ ateitimi.

Nors Rusijos valdžia patikino, kad V. Putino „mazgo“ patvirtinimas užtruks tik kelis mėnesius, derybos ėmė užsitęsti ir netrukus pasiekė aklavietę. „Gazprom“ vadovai jau seniai nustojo aptarinėti projektą tiek vidiniuose susitikimuose, tiek su vyriausybės pareigūnais.

Praradusi Europos dujų rinką, kuri prieš karą atnešdavo 8 mlrd. dolerių pajamų per mėnesį, „Gazprom“ desperatiškai ieško naujų klientų savo dujoms. Tačiau kol kas šios pastangos bergždžios. Beveik 10 metų trukusios derybos dėl antrojo dujotiekio į Kiniją statybos baigėsi niekuo. Pasak „Financial Times“, kliūtimi tapo dujų kaina: Pekinas reikalavo, kad ji būtų sumažinta iki Rusijos vidaus lygio, tai yra, maždaug 60 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Tai keturis kartus pigiau nei šiuo metu kainuoja rusiškos dujos Kinijai – 247 USD už tūkstantį kubinių metrų dujotiekiu „Sibiro galia-1“. Alternatyvus projektas – 45 milijardų kubinių metrų pajėgumo dujotiekis per Mongoliją – Kinijoje buvo laikomas „per brangiu“.

Netekusi tiekimo į Europą, „Gazprom“ prarado du trečdalius savo dujų eksporto: 2023 m. ji pardavė 69 milijardus kubinių metrų ne NVS šalims (mažiausias skaičius nuo 1985 m.), o pernai – 81 milijardą kubinių metrų. Prieš karą bendrovės dujų eksportas siekė 200 milijardų kubinių metrų.

„Gazprom“ grynasis nuostolis 2023 m. buvo rekordinis bendrovės istorijoje – 629 milijardai rublių (7 mlrd. eurų). Praėjusių metų pabaigoje bendrovė pranešė apie pelną, tačiau jos dujų verslas išliko nuostolingas – nuostoliai siekė daugiau nei 1 trilijoną rublių (11 mlrd. eurų), remiantis RAS ataskaitomis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

moscowtimes.ru

Aut. teisės: MTPC

(61)

(1)

(60)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()