Ekspertai skelbia aliarmą. Į Rusiją ateina didžiulė krizė ()
Kremlių pasiekė rimti perspėjimai.
© Ludvig14 (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Moscow_BusinessCenter_019_9906.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Perkaitusi Rusijos ekonomika atšąla ir pereina į stagfliaciją – tai yra žemo augimo ir aukštos infliacijos derinys, įspėja Dmitrijus Belousovas iš valdžiai artimo analitinio centro CMACP savo ataskaitoje: „Rusija yra „stagfliacijos įtraukimo“ būsenoje – ekonominė dinamika sparčiai mažėja (be to, antrajame ir trečiajame ketvirtyje yra techninės recesijos rizika), o infliacija išlieka aukšta.“
Belousovas aprašo, kaip susidaro ši situacija. Ekonominė veikla lėtėja „beveik visapusiškai“, biudžeto impulsas mažėja, „pigaus“ importo pakeitimo galimybės be didelių investicijų yra išnaudotos, tačiau jų galimybės mažėja dėl aukštų palūkanų normų, atlyginimų lenktynių ir pelno mokesčio didinimo. Dabar Rusijos ekonomika gali susidurti su griežtos biudžetinės ir pinigų politikos deriniu, baiminasi Belousovas, primindamas, kad „praėjusį kartą“ (2012–2013 m.) tai lėmė jos įsitraukimą į stagnaciją.
|
BVP augimas pirmąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,4 proc. per metus, pramonės produkcija per keturis mėnesius – iki 1,2 proc., įskaitant balandį, kuris, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, sudarė 0,9 proc. Infliacija lėtėja, bet vis dar yra aukšta: 9,7 proc. per metus ir 3,4 proc. nuo metų pradžios. Centrinio banko vertinimu, balandžio mėnesį kainų augimas, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, sudarė 6,2 proc. per metus, palyginti su 7 proc. kovo mėnesį ir 8,2 proc. vidutiniškai per I ketvirtį.
Investicijos į mašinas ir įrangą jau seniai stagnuoja, bet dabar prie to prisidėjo nauji nerimą keliantys požymiai, pažymi Belousovas. Tarp jų – „didėjančios statybos problemos“: gamybos apimtis kol kas yra beveik stabili, bet pradedamų projektų skaičius mažėja – statybos bendrovės „perkelia“ išteklius į baigiamus projektus.
Svarbiausia, tęsia Belousovas, yra artėjanti vartotojų paklausos krizė, ypač ne maisto prekių. Sunkiausia situacija, pažymi jis, yra lengvųjų automobilių rinkose, kur stebimas perteklius, ir buitinės technikos rinkose. Realūs gyventojų vartojimo išlaidos, pagal CMACP vertinimą, neatsižvelgiant į sezoninius svyravimus, nuo 2024 m. vidurio yra sustingusios, o mažmeninė ne maisto prekių apyvarta šiais metais sumažėjo.
Belousovas mano, kad netiesioginis „didėjančių problemų dėl pardavimo krizės ir perteklių“ patvirtinimas yra kainų mažėjimas daugeliui ne maisto produktų (technologiškai sudėtingi produktai, kai kurie galanterijos gaminiai, drabužiai ir avalynė ir kt. Jis mato „didelę riziką, kad prekyba artimiausiais metais taps nauja krizės sritimi“.
.jpg)
_by_Uralvagonzavod_6.jpg)
