„ES ruošiasi JAV pasitraukimui: priimtas grandiozinis sprendimas“ (Foto) ()
Patrigubino.
.jpg)
© Håkan Dahlström from Malmö, Sweden, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:European_Union_Flag_(4768764591).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vieninga Europa pasirengusi didinti gynybos išlaidas.
ES vyriausybės susitarė šiais metais padidinti Europos investicijų banko (EIB) skolinimo padalinio metines išlaidas iki 100 milijardų eurų ir patrigubinti finansavimą ES gynybos pramonei, praneša „Reuters“.
|
Informuoti apie planus šaltiniai teigė, kad sprendimas buvo patvirtintas EIB valdybos posėdyje Liuksemburge prieš oficialų ES finansų ministrų patvirtinimą, kurio tikimasi vėliau.
Nauja metinė išlaidų riba – 100 milijardų eurų – yra daugiau nei 10 milijardų eurų didesnė nei EIB pernai skirta suma ir 5 milijardais eurų didesnė nei banko prezidento metų pradžioje nustatytas 95 milijardų eurų tikslas. Straipsnyje teigiama, kad šis sprendimas taip pat leis daugiau nei patrigubinti finansavimą su gynyba susijusiems projektams.
Suma padidės iki 3,5 milijardo eurų nuo 1 milijardo eurų pernai ir bus gerokai didesnė nei 2 milijardai eurų, kuriuos bankas numatė išlaidoms sausio mėnesį, teigė šaltiniai.
EIB draudžiama tiesiogiai investuoti į ginklų ar šaudmenų gamybą, tačiau jis gali teikti paskolas vadinamiesiems „dvejopo naudojimo“ tikslams, pavyzdžiui, GPS sistemoms arba kariuomenės bazių pastatams ir infrastruktūrai.
Jis patvirtino vienos tokios bazės finansavimą Lietuvoje, netoli sienos su Baltarusija, kur bus dislokuoti Vokietijos kariai.
Taigi, Europos šalys siekia padidinti savo gynybos išlaidas, spaudžiamos JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris paskelbė planus sumažinti ilgalaikę JAV paramą saugumui Europos žemyne.
Europos Sąjunga ateityje turėtų būti atvira rusiškų gamtinių dujų importo atnaujinimui. Tai bus įmanoma, jei Rusija ir Ukraina pasieks taikos susitarimą.
Tokį pareiškimą, praneša „Reuters“, padarė Austrijos energetikos valstybės sekretorė Elisabeth Zehetner.