To nelaukė niekas. Pajudėjo šimtai laivų. Vokietija stojo į kovą su Rusijos laivynu ()
„Mūsų tikslas yra visiškai aiškus.“
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=3EEdmlqb574
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietija įvedė papildomas priemones kovai su Rusijos „šešėliniu laivynu“ Baltijos jūroje, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
Nuo liepos 1 d. Vokietijos valdžia pradėjo reikalauti, kad praplaukiantys tanklaiviai pateiktų informaciją apie draudimo apsaugą nuo naftos taršos padarytos žalos, praneša „Reuters“. Ministerija pažymėjo, kad ši informacija paprastai nežinoma, nes tokie laivai vengia patikimų draudikų ir Europos uostų.
„Mūsų tikslas yra visiškai aiškus: didiname spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir saugome Baltijos jūrą“, – sakė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis.
|
Kovo pabaigoje Vokietija konfiskavo tanklaivį, kuris, nepaisydamas sankcijų, gabeno rusišką naftą. 2006 m. laivas „Eventin“ su 100 000 tonų naftos, kurios vertė 40 mln. eurų, plaukė iš Ust Lugos su Panamos vėliava.
Sausio viduryje jis prarado galią prie Vokietijos krantų, po to buvo nutemptas į Zasnico uostą. Paaiškėjo, kad tanklaivis buvo sugedęs ir kėlė grėsmę aplinkai.
Balandžio 11 d. Estija sulaikė Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivą. Tanklaivyje „Kiwala“, plaukiojančiame su Džibučio vėliava, buvo nustatyta 40 pažeidimų. Balandžio 28 d., ištaisius pažeidimus, laivas buvo paleistas.
Gegužės 13 d. Estija vėl bandė sulaikyti „šešėlinio laivyno“ tanklaivį Suomijos įlankoje, tačiau tada Rusija pasiuntė laivui „Jaguar“ padėti naikintuvą Su-35, kuris sekė jį iki Gotlando salos.
Po šių incidentų naftos tanklaiviams pradėta teikti palyda Rusijos karinio jūrų laivyno laivų pavidalu. Visų pirma, jie buvo pastebėti Suomijos įlankoje ir Lamanšo sąsiauryje.
Tuo tarpu Danija dislokavo plaukiojančius dronus Baltijos jūroje, kad sustiprintų stebėjimą didėjant hibridinių išpuolių iš Rusijos grėsmei, nes jos tanklaiviai naudojami ne tik sankcijoms apeiti, bet ir povandeninei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vamzdynams ir ryšių kabeliams, tirti ir kartais sugadinti.
Dronai gali patikrinti laivų tapatybę ir aptikti neįprastus judesius, kurie galėtų rodyti sabotažo bandymus.
Dėl Ukrainos karo įvestų energetikos sankcijų Rusija pradėjo kurti „šešėlinį laivyną“ , supirkdama senus tanklaivius ir registruodama įmones skirtingose šalyse, kad šios juos valdytų ir eksploatuotų.
„Brookings Institution“ skaičiavimais, šiuo metu ji turi 343 laivus. Bendras tanklaivių, kuriems taikomi JAV, ES ir JK apribojimai, skaičius „šešėliniame laivyne“ iki birželio mėnesio pasiekė 587.