„Atšaukiami skrydžiai. 2 karštos zonos. Rusija pradeda dar vieną karą“ (1)
Tyčinis tarptautinių normų pažeidimas.
© NASA (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:GPS_Satellite_NASA_art-iif.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Olandijos ir Lenkijos tyrėjai surinko išsamią informaciją apie Rusijos GPS signalų trikdymą Baltijos jūroje. Tai prasidėjo nuo Rusijos išpuolio prieš Ukrainą. Apie tai praneša „Defence News“.
Nuo karo pradžios Baltijos jūra, kaip ir jos oro erdvė, nebuvo rami. Pastaraisiais metais buvo apgautos tūkstančiai orlaivių ir laivų navigacijos sistemos. Dėl to oro ir jūrų transporto priemonės nukrypo nuo savo maršrutų arba buvo atšaukti skrydžiai. Šie trikdžiai fiksuojami beveik kiekvieną dieną.
|
Baltijos šalys tiesiogiai kaltino Rusiją dėl trikdymo, ir jau kovo mėnesį aštuonios šalys, įskaitant Baltijos šalis, Suomiją, Lenkiją, Prancūziją, Nyderlandus ir Ukrainą, pateikė skundą JT, o Rusija oficialiai apie tai tyli.
Atviri duomenys ir Baltijos šalių vyriausybių pateikta informacija rodo dvi „karštas zonas“: Kaliningradą, Rusijos eksklavą tarp Lenkijos ir Lietuvos, ir teritoriją aplink Sankt Peterburgą.
Pasak profesoriaus Jaroslavo Cidyko vadovaujamos tyrėjų grupės, tiek balandžio, tiek gegužės mėnesiais patirtas signalų trikdymas buvo iš Okunevo antenų komplekso teritorijos Kaliningrado pakrantėje. Šioje vietoje anksčiau buvo dislokuoti elektroninio karo daliniai, taip pat taikęsi į pasaulinę navigacijos palydovų sistemą. Kovo mėnesį ataka buvo įvykdyta iš Baltijsko uosto, kuriame dislokuotas Rusijos Baltijos laivynas.
Estija, Lietuva, Latvija, Švedija ir Vokietija paskelbė tai Rusijos hibridiniu karu – tyčiniu tarptautinių normų pažeidimu. Ekspertai nurodo, kad toks signalų trikdymas yra ilgalaikė elektroninio karo dalis, tačiau, pasak J. Cidyko, tai dažniausiai yra karinės veiklos šalutinis poveikis, o ne tiesioginis išpuolis.
Apklaustų ekspertų teigimu, žmonės pernelyg įpratę prie palydovinės navigacijos, tačiau, pavyzdžiui, jūreiviai turėtų apsieiti ir be jos – su žemėlapiais, žiūronais ar inercinėmis sistemomis. Taip pat kuriama „R-Mode Baltic“ sistema, kuri padėties nustatymui naudos ne palydovus, o sausumos švyturius. Projektui vadovauja Vokietija, dalyvaujant Lenkijai, Švedijai, Norvegijai, Suomijai ir Estijai.
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)