„Užtrenkia Rusijai duris. Artimiausi sąjungininkai bėga“ ()
Jokie kanalai nebeveikia.

© superdrusha1 (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/moscow-capital-russia-city-2983790/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maskva nebėra palanki: Kirgizija užveria duris rusams.
Kirgizija nustoja išduoti pilietybę rusams, rusiški pasai regione tampa toksiškumo simboliu.
Rusijos piliečiai sparčiai praranda privilegijas, kuriomis naudojosi posovietinėje erdvėje. Vienas iš naujausių lūžio ženklų buvo Kirgizijos valdžios sprendimas iš esmės nutraukti pilietybės suteikimą rusams.
Apie tai pranešė „The Moscow Times“.
Pasak pilietybės eksperto Michailo Žuchovickio, visi kanalai, kurie leido rusams gauti Kirgizijos dokumentus – per protėvius, gimimą ar už pinigus – nebeveikia.
„Pamirškite Kirgiziją. Dabar neįmanoma gauti Kirgizijos pilietybės. Už jokius pinigus. Jokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis.
|
Pasak jo, prašymai, pateikti po 2025 m. sausio 24 d., buvo ne tik įstrigę, bet ir visiškai ignoruojami.
„Valstybinis nacionalinio saugumo komitetas ir Vidaus reikalų ministerija nepatvirtino nė vieno prašymo – ir neketina to daryti“, – pridūrė jis.
Sankcijų, tarptautinės izoliacijos ir augančio nepasitikėjimo rusais metu kirgizų dokumentai tapo populiariu būdu „plauti“ savo statusą. Turint Kirgizijos pasą, buvo galima atidaryti sąskaitas užsienyje, gauti vizas ir vykdyti verslą už Rusijos ribų. Tačiau dabar šis langas užsidarė.
Iki šiol Kirgizijos pilietybę buvo galima gauti per šešis mėnesius, o paslauga kainavo iki 1 milijono rublių. Pasų pardavimo skelbimai užplūdo net tokias svetaines kaip „Avito“ ir „Yandex“. 2022 m. tokiu būdu pilietybę pakeitė daugiau nei du tūkstančiai rusų, įskaitant politinio elito atstovus. Tarp naujai sukurtų „kirgizų“ yra pareigūnų, pavaduotojų ir net asmenų, dalyvaujančių tarptautiniuose tyrimuose, bendravardžiai. Vienas iš jų yra Antonas Škurenko, „Bitzlato“ biržos, kuri tapo JAV ir ES teisėsaugos susidomėjimo objektu, bendraįkūrėjas.
Tačiau viskas pasikeitė, kai Rusijos piliečių srautas pradėjo erzinti ir valdžios institucijas, ir verslą. Ypač aštriai į tai reagavo Honkongo bankai, kur Kirgizijos pasas pradėtas suvokti kaip rizikos signalas.
„Kirgizijos pasas Honkonge dabar yra pavojaus signalas“, – sakė Eksportuotojų ir importuotojų asociacijos Teisės komiteto pirmininkas Vladislavas Dončenka.
Vidurinės Azijos šalims, įskaitant Kirgiziją, vis labiau aiškėja, kad pernelyg arti Rusijos tenka patirti politiniu, ekonominius ir reputacijos nuostolius. Maskva, iki šiol pasitikėjusi savo „įtakos sfera“, praranda pozicijas net tose vietose, kur ilgą laiką buvo laikoma vyresniąja partnere. O dabar, kai Rusijos pilietybė siejama su tarptautine izoliacija ir pilkosiomis schemomis, regiono šalys pamažu pradeda atsiriboti – pirmiausia simboliškai, o vėliau ir teisiškai.
Kirgizija nėra pirmoji ir tikriausiai ne paskutinė Vidurinės Azijos šalis, nusisukusi nuo Rusijos įtakos.