Kažkas keisto vyksta Antarktidoje. Prieštarauja fizikos dėsniams. Niekas nežino, kas tai yra ()
Tyrėjai atrado, kad iš Antarktidos ledo sklinda keisti radijo signalai, ir niekas nežino, kodėl. Mokslininkai bando rasti šio keisto reiškinio paaiškinimą, tačiau kol kas veltui.
© Ryan Nichol (UCL Physics & Astronomy), CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:ANITA_3.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pensilvanijos universiteto (JAV) tyrėjai, panaudoję kosminių dalelių detektorių, Antarktidos lede aptiko keistų signalų, kurie „meta iššūkį dabartiniam dalelių fizikos supratimui“, rašo „Futurism“.
Dalelių detektorius, užfiksavęs keistus signalus, priklauso prietaisų serijai, žinomai kaip Antarktidos impulsinė pereinamoji antena (ANITA). Iš esmės tai baliono pagrindu sukurtas prietaisas, paprastai aptinkantis iš kosmoso į Žemę atšokusias daleles, todėl šis atradimas tampa dar keistesnis. Tyrimo rezultatai rodo, kad prietaiso nuskaityti signalai sklido žemiau horizonto.
|
Pasak tyrimo bendraautorės Stephanie Wissel, Pensilvanijos universiteto fizikos ir astronomijos docentės, ji ir jos kolegos ieškojo mažyčių, elektra neįkrautų neutrinų dalelių, kai aptiko keistas bangas.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad komandos aptiktos radijo bangos sklido labai stačiais kampais – maždaug 30 laipsnių žemiau ledo paviršiaus. Wissel teigė, kad ji ir jos komanda vis dar neturi paaiškinimo, kas galėtų sukelti šias anomalijas, tačiau jie mano, kad tai greičiausiai ne neutrinai.
Neutrinų, kurių Visatoje gausu, bet dažniausiai skleidžia itin didelės energijos šaltiniai, tokie kaip supernovos ar dalelių greitintuvai, problema yra ta, kad mokslininkai tiesiog neturi pakankamai jautrių prietaisų jiems aptikti. Štai kodėl ANITA komanda iš pradžių jų ieškojo.
Bet kuriuo momentu, pasak Wissel, pro mus praeina milijardas neutrinų, tačiau jie iš tikrųjų nesąveikauja. Todėl mokslininkai susiduria su problema: jei mokslininkai aptinka neutrinus, tai reiškia, kad jie nukeliavo visą kelią nereaguodami su niekuo kitu. Iš esmės mokslininkai galėtų aptikti neutrinus nuo stebimos Visatos pakraščio.
Palyginusi ANITA rodmenis su kitų neutrinų detektorių rodmenimis, komanda įsitikino, kad tai, ką jie mato, yra kažkas kita, kažkas keisto. Wissel pažymi, kad jie neturi galutinio atsakymo, tačiau ji ir jos kolegos mano, kad atsakymas slypi kažkokiame įdomiame radijo bangų sklidimo efekte, kuris vyksta šalia ledo, taip pat ir netoli horizonto – efekte, kurio komanda iki galo nesupranta.
Artėjant ANITA 20-mečiui, NASA, Pensilvanijos valstijos universitetas ir kitos institucijos dirba kurdamos jautresnį balionu nešamą prietaisą, skirtą aptikti tokias daleles kaip neutrinai. Naujasis detektorius, žinomas kaip „Payload for Ultrahigh Energy Observations“ (PUEO), yra didesnis ir geriau atlieka mažesnių dalelių detektyvinį darbą.
